Go Back   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Last 10 threads Ish-agjenti i CIA-s: Lideri i ISIS u trajnua nga Izrael (Author : legjenda - )           »          Shtatoret sips A. Fuges (Author : Duaje Siveten - )           »          Fenomen i rrallė nė Tiranė, ndriēohet qielli natėn- FOTO (Author : MisterE - )           »          Hakerat sulmojnė faqet online tė 15 ministrive: Rama do gjithė pushtetin (Author : MisterE - )           »          Reforma territoriale, Balla: Ndarja e re, rilindje e qeverisjes vendore (Author : drague - )           »          AMC investon 600 miljon per kolltuqe kinemaje. (Author : Nova_Design - )           »          Xhirim Video shume solid (Author : Nova_Design - )           »          Platforme ujore qe pastron oqeanin nga ndotjet plastike (Author : Nova_Design - )           »          Ēifutėt janė pėrzėnė 47 herė nė 1000 vjet – Pse? (Author : legjenda - )           »          Gaza drejt paqes njė javore (Author : legjenda - )

Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 18-09-2012, 18:33   #1
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Femra shqiptare

Ne kete teme,ne fakt do kisha dashur te ishte nenforum qe mos te perziheshin,do te postojme te gjitha femrat ,personazhet shqiptare ,te cilat jane shquar ne fusha te caktuara dhe kane dhene nje kontribut te vyer ne to.Njekohesisht ,do te sjellim modele femrash qe jane shembull i modelit femeror per shoqerine shqiptare dhe kane qene ose jane krenaria e vendit tone.
Fiore is offline   Reply With Quote
Sponsor
Old 18-09-2012, 18:36   #2
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Femra shqiptare

Sabiha Kasimati


Sabiha Kasimati, njė nga gratė e shquara tė Shqipėrisė, vjen nga njė familje e njohur intelektuale libohovite. I ati i saj, Abdurrahman Kasimati, i kishte kryer studimet universitare pėr Mjekėsi nė Turqi, ku punoi si mjek dhe jetoi me gjithė familjen deri nė vitin 1927. Nė kėtė vit u kthye nė Shqipėri, ku fillimisht u vendos nė Korēė, mandej nė Elbasan, ku shėrbeu si mjek dhe gėzoi respektin dhe mirėnjohjen e qytetarėve, por edhe vlerėsimin e miqėsinė e personaliteteve tė kėtij qyteti: Aqif pashė Elbasanit, Lef Nosit, Visarion Xhuvanit, Ethem Haxhiademit, Sotir Paparistos e tė tjerė.

Sabiha Kasimati lindi nė Edėrne (Adrianopojė) tė Turqisė mė 15.09.1912. Atje kaloi fėmijėrinė, e ushqyer nga prindėrit me dashuri pėr Shqipėrinė, por edhe pėr kulturėn europiane. Ndaj, kur u kthye familja nė atdhe, ajo u vendos tek i vėllai nė qytetin e Korēės, ku filloi studimet nė Liceun Francez tė kėtij qyteti. Ajo qe e para femėr qė e mbaroi kėtė shkollė perėndimore, nė vitin 1930. Qysh nxėnėse ajo zotėronte disa gjuhė tė Perėndimit dhe tė Lindjes, nė mėnyrė tė shkėlqyer frėngjishten, aq sa habiste edhe profesorėt francezė tė Liceut.

Vajzat korēare, por edhe qytetarėt e Korēės e kujtojnė edhe sot Sabihanė si dallėndyshen e parė tė Liceut, si ēupėn e emancipuar, tė kulturuar dhe me temperament burrėror, qė mbeti si njė shėmbėlltyrė e pashlyer pėr vajzėrinė dhe djelmėrinė shqiptare.
Mbas mbarimit tė Liceut tė Korēės, ajo punoi disa kohė si mėsuese nė shkollėn normale femėrore tė Korēės, duke dhėnė lėndėt “Edukatė morale” dhe “Frėngjisht”. Mė vonė u transferua si pedagoge nė shkollėn shqiptaro-amerikane nė Kavajė, ku jepte biologji.

Nė vitin 1936 mundi tė plotėsonte dėshirėn e zjarrtė pėr studime tė larta. Shteti shqiptar i akordoi bursė studimi nė Universitetin e Torinos, nė Fakultetin e Shkencave Biologjike, tė cilin e pėrfundoi me sukses me notat 30′/30′, me lavdėrim (trenta su trenta con lode). Nė verėn e vitit 1941 mbrojti edhe doktoratėn. Katedra i ofroi vendin e asistentes nė ihtiologjinė fluviale, por ajo nuk pranoi dhe u kthye nė atdhe.

Nė Shqipėri punoi me entuziazmin e njė vajze tė re e tė kulturuar, por edhe me vullnetin e njė shkencėtareje tė re qė kėrkonte t’i shėrbente vendit tė saj nė nevojė. U emėrua pedagoge nė institutin femėror “Nėna Mbretneshė” nė Tiranė. Mbas disa vitesh pune me pasion, u detyrua tė shkonte nė Itali pėr kura shėndetėsore nė njė sanatorium tė Torinos. Pas shėrimit, aty nga viti 1945 u kthye nė atdhe. Tek kthehej nga Italia, nė aeroport takoi Ali Koprenckėn qė vinte nga Shqipėria. Ai i tha:
- Si vete nė Shqipėri? Nuk e di se ē’po bėhet atje, hataja po bėhet! Ne andaj po ikim. Po vendoset diktatura e kuqe.”
Sabihaja iu pėrgjigj: “Atje janė gjithė shokėt e shoqet dhe bashkėrisht do tė pėrpiqemi qė ajo gjė tė mos bėhet dhe Shqipėria tė pėrparojė”.

Nisi punėn nė Institutin e Shkencave, siē quhej atėherė bėrthama e parė shkencore, qė drejtohej nga prof. Selaudin Toto.
Sabihaja punoi me zell dhe pėrkushtim nė specialitetin e ihtiologjisė (disiplinė shkencore qė studion peshqit). Pėr rezultatet e saj pėr studimin e peshqve nė ujėrat e vendit tonė, si edhe pėr vlerėn ushqimore dhe ekonomike tė tyre, ajo punoi 10 vjet me radhė. Dr. Namik Kasimati, nipi i Sabihasė, kujton: “Sabihaja si ihtiologe pėrfundoi nė vitin 1948 njė studim shkencor mbi peshqit nė ujėrat shqiptare. E entuziazmuar, shkoi nė Durrės dhe i tha shoqes sė saj Durie Hulusi: “Jam e gėzuar qė mbarova njė studim mbi peshqit qė do t’i shėrbejė jo vetėm Shqipėrisė, por edhe shteteve tė tjera qė janė nė kufi me Shqipėrinė”.

Sipas prof. Uran Asllanit “Dr.Sabiha Kasimati ishte emėruar shefe e sektorit tė zoologjisė, por u mor vetėm me ihtiologji. Atė fushė e kishte hulumtuar qė nga koha e studimeve universitare, ndaj kur u kthye, hulumtoi, gjurmoi e studioi gjithė faunėn ihtiologjike detare dhe liqenore tė ujėrave shqiptare. Gjatė dhjetė vitesh kėrkimi, ajo arriti tė evidentonte gjithė faunėn ujore shqiptare, bėri klasifikimin nė taksonominė ihtiologjike nė klasa, gjini, lloje e nėnlloje peshqish, pėrcaktoi zonat e pėrhapjeve tė llojeve mė tė rėndėsishme tė peshqve, ciklet biologjike tė tyre etj. Mbas njė pune voluminoze pėr plotėsimin e mijėra skedave, koleksioneve tė mostrave tė grumbulluar nė dhjetėra ekspedita, duke filluar nga liqeni i Butrintit e deri te liqenet e Lurės, nga liqeni i Prespės e deri nė detet Adriatik e Jon, si edhe nė lumenjtė e rėndėsishėm, duke regjistruar e pėrpunuar edhe mijėra referenca bibliografike e fotografi, Sabihaja asokohe kishte bėrė tė gatshme monografinė voluminoze ‘Peshqit e Shqipėrisė’. Por nuk ishte e thėnė qė atė monografi shkencore ta botonte autorja e vėrtetė. Nė vitin 1955, kur nė Shqipėri ende nuk ishte botuar as ‘Flora e Shqipėrisė’ dhe as ‘Shpendėt e Shqipėrisė’ pėr tė cilat punonin prej vitesh njė numėr shkencėtarėsh, botohet vepra e dr. Sabiha Kasimatit, natyrisht jo me emrin e saj, por me emrat e rusit Anatoli Poljakov dhe tė dy fillestarėve nė kėtė lėmė, Ndoc Filipit dhe Ndoc Rakajt”.

Sabihaja ishte njė intelektuale e kompletuar, qė kishte studiuar nė Perėndim, njė filozofe dhe biologe qė e njihte mirė thelbin dhe shfaqjen e panatyrshme e ēnjerėzore tė sistemit totalitar komunist, i cili po vendosej nė Shqipėri. Ajo u dėshpėrua thellėsisht nga goditjet e rėnda qė po u jepeshin intelektualėve tė vendit, veēanėrisht atyre qė kishin studiuar nė Perėndim, mjaft nga tė cilėt ishin kolegėt e saj. Gjyqet ushtarake dėnonin me pushkatime dhe burgime tė rėnda elitėn shqiptare. Ajo u trondit veēanėrisht nga pushkatimi i drejtorit tė saj, shkencėtarit Selaudin Toto, si edhe i intelektualėve opozitarė Gjergj Kokoshi, Suad Asllani, Sulo Klosi, Shefqet Beja, prof. Stanislav Zuberit etj, veēanėrisht nga dėnimi i shkrimtares sė parė shqiptare, Musine Kokalari. Kėshtu, Sabihaja filloi tė shprehte pakėnaqėsinė pėr regjimin dhe pėr Enver Hoxhėn, shokun e saj tė klasės nė Liceun e Korēės. Kėto pakėnaqėsi tė saj, si edhe prejardhja nga njė familje e madhe, tėrėsisht intelektuale dhe demokratike, bėnė qė emri i Sabihasė tė futej nė listat e zeza tė Sigurimit tė Shtetit si “kundėrshtare e regjimit”.

Dr.Namik Kasimati rrėfen: “Duke qenė se Sabihaja kishte mbaruar Liceun Francez bashkė me Enver Hoxhėn dhe e njihte mirė, i kėrkoi njė takim.

Sabihaja: Kam ardhur tė tė them se ti po vret gjithė intelektualėt. Dua tė tė pyes se me cilėt ke ndėrmend ta ndėrtosh Shqipėrinė, me teneqexhinjtė apo me kėpucarėt?

Enveri: Boll lexove iluministėt francezė, tė kėshilloj tė lexosh Marksin dhe Leninin.

Pas dy ditėsh, Nako Spiru, tė cilin Sabihaja e kishte shok, e thirri Sabihanė pėr njė kafe dhe nė bisedė e sipėr i tha: “Sabiha, duhet ta qepėsh gojėn, jo me karficė, por me babushkė”.

Kėto biseda Sabihaja ia kallėzoi tė vėllait, dr. Hivzi Kasimatit, babait tim, qė banonte nė Korēė dhe me tė cilin Sabihaja takohej shpesh.”

Sabihaja ishte e ēiltėr, e shkujdesur dhe nuk mendonte se i ishte qepur pas vdekja. Ajo kishte kurajėn t’ia pėrplaste tė vėrtetėn nė sy Enver Hoxhės, por, nga ana tjetėr, tė takonte pa droje edhe shoqet, shokėt e miqtė qė ishin goditur pa tė drejtė nga diktatura. Njė herė ajo shkoi nė kampin e internimit nė Jubė, ku punonin si tė burgosur shokėt e saj Tika Tezha, Felatun Vila etj. Mirėpo Tika i tha: “Sabi, mos shkel mė kėtu, sepse je nė rrezik. Ne e dimė se ē’ka hequr kurrizi ynė qė tė detyroheshim tė depononim kundėr teje, nė mėnyrė qė edhe ti tė hyje nė burg”.

Ing.Viktor Kasimati, i biri i Refiut, kujton: “Njė ditė, aty nga fund i vitit 1948, Sabihaja ndodhej nė shtėpinė tonė. Im atė u vonua pak atė ditė se kishin pasur njė mbledhje me rėndėsi nė Shkollėn Politeknike, ku punonte si pedagog. Ishte koha kur PKSH kishte dėnuar Koci Xoxen dhe grupin e tij, duke ia ngarkuar atij tė gjitha krimet qė kishte bėrė pushteti komunist mbi shqiptarėt, sidomos mbi elitėn intelektuale. Im atė i tregoi Sabihasė kur po hanim drekėn: “Na foli njė personalitet komunist, Tuk Jakova, i cili na tha qė janė kryer shumė shkelje tė ligjeve dhe janė dėnuar shumė njerėz pa faj. Por nė tė ardhmen nuk do tė ndodhin mė gjėra tė tilla”. Sabihaja e dėgjoi me vėmendje dhe ia ktheu aty pėr aty: “Refi, mos i beso kėto! Kjo ėshtė taktika e tyre, shtrėngo, liro pak dhe prapė shtrėngo mė fort se mė parė pėr tė mbajtur pushtetin. Mbaje mend qė pas pak kohe do tė rifillojnė pėrsėri terrorin”. Nė fakt, rifillimi i terrorit masiv nė vitin 1951 mori edhe kokėn e Sabihasė.

Sabihaja u arrestua mė 20.02.1951. Ajo bėnte pjesė nė listėn e Sektorit tė Dytė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, tė pėrpiluar nga kapiten Rasim Dedja. Pėrbri emrit tė saj ishte vėnė njė kryq, qė do tė thoshte se ajo do tė pushkatohej. Pėrpiluesi i listave tė zeza rrėfen: “Vlerėsimi pėr personat qė do tė pushkatoheshin dhe qė janė pushkatuar nė fakt, ėshtė bėrė direkt nga udhėheqja e Ministrisė, qė nė atė kohė ka qenė Mehmet Shehu me dy zėvendėsministrat e tij – Kadri Hazbiu dhe Mihallaq Ziēishti. Them pėr kėta tė fundit, se kėta mbulonin Sigurimin. Mehmet Shehu ishte ministėr i Brendshėm, direkt i interesuar pėr ngjarjen. Ai propozoi nė mbledhjen e Byrosė Politike qė tė pushkatoheshin pa gjyq 10-15 persona dhe Byroja ia miratoi, pra, i kishte duart e lira. Por, jo pa komandantin. Pa miratimin e diktatorit nuk bėhej asgjė. Enver Hoxha ia miratoi tė gjitha veprimet dhe emrat e viktimave qė kishte pėrzgjedhur. Por Enveri shtoi nga ana e tij emrat e Sabiha Kasimatit, Reiz Selfos, Manush Peshkėpisė, Qemal Kasoruhos, tė cilėt ishin nga treva e Gjirokastrės dhe ai i njihte personalisht. Bie fjala, emri i Reiz Selfos nuk ishte nė asnjė nga listat. Dikur Reiz Selfo kishte pasur kurajėn t’ia pėrplaste tė vėrtetėn nė fytyrė E. Hoxhės, i cili u hakmor ndaj tij, ashtu siē u hakmor ndaj Sabiha Kasimatit.

Kryqet i kishin vėnė udhėheqėsit e lartė tė partisė e shtetit. Pėr pushkatimin e saj dhe 22 intelektualėve tė tjerė kishte vendosur Byroja Politike e KQ tė PPSH, me vendimin e datės 20 shkurt 1951. Nuk ka shembull nė gjithė vendet e Lindjes komuniste, qė tė vendoste pėr tė vrarė njerėz Byroja Politike, madje, pa gjyq dhe duke shkelur edhe ligjet e asaj kohe!

Ajo nuk e pranoi akuzėn pėr akte terroriste, pėr pjesėmarrje nė organizata terroriste, pėr vėnie nė shėrbim tė agjenturave tė huaja, por pranoi me burrėri se, si intelektuale, ishte kundėr pushtetit totalitar dhe ideologjisė sė tij komuniste: “Kam qenė kundėr pushtetit popullor, sepse nuk pajtohet me ideologjinė time. Unė nuk kam qenė kurrė e mendimit se me akte revolucionare tė arrihej nė socializėm. Jam lidhur me njė grup shokėsh, tė cilėt kanė qenė armiq tė Partisė Komuniste…”
Sabihaja ishte njė demokrate e vėrtetė europiane.

Zonja Didi Biēaku, nga familja e Aqif pashė Elbasanit, e cila u arrestua nė njė kohė me Sabihanė dhe qėndroi nė njė birucė me tė nė burg, ka dėshmuar: “Mė kujtohet ēasti kur Sabihaja u kthye nga hetuesia. Ishte e qetė. Hė? – e pyeta shkurt. – Mė akuzuan si terroriste, m’u pėrgjigj. U thashė: Unė kam studiuar pėr Biologji dhe jam evolucioniste. Evolucioni ėshtė nė natyrėn e gjėrave. Me dhunė nuk shkohet dot as nė socializėm, as nė demokraci; shkohet drejt shkatėrrimit”.

E vranė pa gjyq intelektualen, pedagogen, shkencėtaren, demokraten e shquar, martiren Sabiha Kasimati! Nė mesnatėn e datės 26 shkurt 1951, tė lidhur me tela me gjemba, bashkė me 21 burra nga e gjithė Shqipėria, i pushkatuan dhe i hodhėn nė njė gropė tė pėrbashkėt, pranė Urės sė Beshirit. Fshatarėt kanė dėgjuar britmat e saj, derisa dha shpirt. Eshtrat e saj sot prehen nė Varrezat e Dėshmorėve tė Kombit, nė njė varr tė pėrbashkėt me 22 martirėt e pushkatuar atė natė tė pėrgjakshme.
Xha Kadriu nga Mėniku rrėfen: “Mė vonė, kur ai vend, ku u pushkatuan, filloi tė shpyllėzohej, njė traktoristi qė po punonte aty, i ra tė fikėt tek pa qė traktori tėrhiqte zvarrė njė kufomė gruaje, tė cilėn e mbuluan pėrsėri. Ishte trupi ende i patretur i Sabiha Kasimatit!”. Po shpirti i saj, vepra e saj, fryma e saj jeton, sepse ėshtė brenda nesh, brenda shpirtit tė kombit, ndaj ėshtė e pavdekshme.
Fiore is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 18:51   #3
Skydive
Super Moderator
 
Skydive's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Posts: 2,978
Thanks: 281
Thanked 192 Times in 122 Posts
Rep Power: 100
Skydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėmSkydive i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Femra shqiptare

Quote:
Originally Posted by Elena View Post
Ne kete teme,ne fakt do kisha dashur te ishte nenforum qe mos te perziheshin,do te postojme te gjitha femrat ,personazhet shqiptare ,te cilat jane shquar ne fusha te caktuara dhe kane dhene nje kontribut te vyer ne to.Njekohesisht ,do te sjellim modele femrash qe jane shembull i modelit femeror per shoqerine shqiptare dhe kane qene ose jane krenaria e vendit tone.
Urime per Temen Elena

Po vazhdoj une me Nene Terezen





Nene Tereza, lindi me 26 gusht 1910 ne Shkup dhe u pagezua me emrin Gonxhe. Ne moshen 18 vjeēare, e shtyre nga dėshira pėr t'u bėrė misionare, hyri ne Institutin "Motrat e Loretos", ne Irlande. Ne Kalkute arriti me 6 Janar te vitit 1929. Ndėrsa misioni i saj perhapej me te shpejte, bota filloi t'ia ngulte sytė Nene Terezes dhe vepres qe ajo kishte nisur. Meritoi shumė cmime pėr vepren e saj, duke filluar nga Cmimi indian Padmashri, ne vitin 1962, pėr te vijuar me Cmimin e rėndėsishėm Nobel pėr Paqen, me 1979, ndėrsa mjetet e komunikimit filluan t'i ndiqnin veprimtarite e saj me interes gjithnjė e me tė madh. Me 5 shtator 1997 jeta tokėsore e Nene Terezes arriti cakun e fundit. Qeveria indiane e nderoi me funeralin e Shtetit, ne pėrfundim te te cilit trupi i saj u varros ne Shtepine-Nene te Misionareve te Bamiresise. Shumė shpejt varri i saj u be cak shtegtimi e lutjeje pėr njerėz te besojmave tė ndryshme, pėr te varfer e pėr te pasur, pa kurrfare dallimi. Nene Tereza na le testamentin e fesė se patundur, te shpreses se pamposhtur e te bamiresise se jashtzakonshme. Duke iu pergjigjur thirrjes se Jezusit "Eja, tė jesh drita ime!", u be Misionare e bamiresise, "Nene e te varferve", simbol i meshires pėr mbarė botėn e deshmitare e gjallė e dashurisė se etshme te Zotit. Me pak se dy vjet pas vdekjes, pėr shkak te perhapjes se fames se shenjterise dhe hireve te nxjerra me ndermjetesine e saj, Papa Gjon Pali II lejoi te hapej ēėshtja e kanonizimit. Me 20 dhjetor 2002 miratoi dekretin mbi virtytet heroike dhe mrekullite e bėra me ndermjetesine e saj.


Gonxhe Bojaxhiu, Nene Tereza, rrjedh nga njė familje shkodrane e zbritur nga Fani i Mirdites, qe pasi u shperngul ne Prizren kaloi ne Shkup. Ajo ishte femija e tretė e prinderve, Kole dhe Drane Bojaxhiu. Ajo lindi ne Shkup, ku i ati merrej me tregti dhe mblidhte ne shtepine e vet artiste dhe atdhetare shqiptare. Ditelindja e saj ėshtė 27 gusht 1910. Gjashte vjet me pare i kishte lindur e motra, Agia dhe tre vjet pas Ages, i vellai Lazri. Mesimet e para i bėri ne njė shkolle shqipe te Shkupit, ndėrsa gjimnazin po ne atė qytet ne gjuhėn serbo-kroate. Familja e Nene Terezes zhvendoset ne Tiranė, pasi i ati i saj vdes i helmuar nga sllavet gjatė njė udhėtimi pėr ne Beograd ku kishte shkuar pėr tė hapur njė shkolle shqipe. Deshirat e saj te rinise ishin te bėhej mesuese, tė shkruante dhe te kendonte poezi, te hartonte dhe te muzikonte. Emrin Tereza e mori ne moshen 18-vjeēare kur u be murgeshe ne Institutin 'Motrat e Loretos' (Crumlin) ne Irlande.

Sipas Artistes se Popullit Marija Kraja dhe njekohesisht mike e familjes se Gonxhe Bojaxhiut, Nene Tereza e ka quajtur ditėn me te bukur te jetės se saj, ditėn kur pėr here tė parė pas 50 vjetėsh vizitoi Shqipėrinė ne vitin 1989. Prejardhja e saj shqiptare bėri qe te jetė shoqeruese e Papes gjatė vizites se tij ne Shqipėri me 1993. Fqinjet e shtepise se prinderve te saj, qe vonė e kishin mėsuar emrin e saj, cuditeshin kur shihnin gruan e vogėl, por me fame te madhe, qe shkelte ne rrugicen e tyre me kembet e zbathura, tregon Marija Kraja. Nene Tereza haste veshtiresi pėr te folur rrjedhshem shqip, pas njė largimi prej 70 vjetėsh dhe qėndrimi ne ambiente joshqiptare, por ajo kurrė nuk e ka mohuar origjinen e saj shqiptare. Ne shkrimet e saj ne shqip, pėrmenden letrat e saj te rinise, letrat e shkembyera me familjen, pershendetja drejtuar popullit shqiptar pas fitimit te cmimit Nobel me 1979, lutja ne shqip percjellur nga Zeri i Amerikes me 17 qershor 1978, etj.
__________________
***Man sieht nur mit dem herzen gut, das wesentliche ist für die augen unsichtbar***
Skydive is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 19:09   #4
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Urime Elena, po te ndihmoj me ca materiale (shpresoj te me ndihmoni dhe mua ne temat e hapura nga une)
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 19:12   #5
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Marigo Posio, atdhetarja e shquar qė ndrit nė palėt e Flamurit tė Pavarėsisė




Nga Zenepe LUKA


Domosdo qė nė bisedat e shumta qė bėhen nė prag tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė Kombėtare, njė vend tė rėndėsishėm zė edhe figura e Marigo Posio. Atdhetarja e shquar, me dorėn e saj qėndisi flamurin dhe shqiponjėn e Flamurit qė ngriti Ismail Qemali nė Vlorė mė 28 Nėntor tė 1912-s.

Cila ėshtė Marigoja?

U largua nga vendlindja e saj Hoēishti i Korēės dhe u vendos nė Vlorė. Shkak i braktisjes sė vendlindjes ishte persekutimi qė po i bėhej atdhetarėve nga reaksioni osman. Nė vitin 1904, bashkė me tė shoqin u vendos nė njė shtėpi tė lagjes Muradie, nė rrugėn qė mban emrin e gazetarit francez Justin Goda. Shpejt ajo u fut nė vatrat vlonjate me idetė e saj pėrparimtare, por edhe me qėndismat qė bėnte. Kur solli plaēkat nga Korēa nė fund tė sėndukut kish vėnė njė flamur tė qėndisur me dorėn e saj. E kishte mbuluar me gazeta tė vjetra tė ngjitura me brumė, qė tė mos diktohej nė rast kontrolli. Ajo u thoshte vajzave vlonjate: “Dėgjoni vajza. Nė pajėn tuaj duhet tė keni medoemos njė flamur, atė u a qėndis unė. Kjo intelektuale e shquar, patriote e flaktė, gjente kohė tė lexonte libra e shfletonte gazeta. Ishte e vetmja grua qė aktivizohej nė veprimtaritė patriotike tė kohės, duke u bėrė edhe njė shembull pėr masėn e grave. Nė shtėpinė e Marigosė, qė u bė vatėr atdhetare, hynin e dilnin Ēerēiz Topulli, Mihal Grameno, Ibrahim Shyti, Jani Minga, Musa Ēakėrri. Nė shtypin e kohės citohet se Marigo Posio, mori pjesė nė Komitetin e parė qė u formua nė Vlorė pėr shpėtimin e Atdheut dhe ndihmoi me tė holla.

Poezia dhe publicistika e Marigosė


Ndjenjat patriotike Margigo Posio i ka shprehur edhe nė shtypin e kohės, ku ka shkruar me qindra shkrime, ashtu edhe nė krijimtarinė e saj poetike. Mė 28 nėntor tė vitit 1918, nė ditėn e 7 vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė, ajo do tė ishte nė ballė tė demonstratės kundėr pushtimi nga fqinjėt dhe do tė bėnte thirrje nė shtypin e kohės: Atdheu mbi gjithēka. Mė 13 qershor tė vitit 1920, kur Avni Rustemi, vrau Esat Pashėn nė Paris, Marigoja, do tė thurte ndėr tė tjera edhe kėto vargje: “Ti vrapove, porsi plumbi, / u bėre erė dhe hije,/ shkele, shkove dhe e shove, /Shqipėrinė e shpėtove. Kjo poete patriote gjente kohė tė shkruante vargje edhe pėr luftėtarėt, qė u gjymtuan nė luftė dhe qė nuk kishin me ēfarė tė jetonin: “Turp i madh, pėr Perėndi,/ Unė, ti dhe ai,/ Pėr nderin e atij gjaku,/ Qysh e lėmė e qan bonjaku…Mendimi iluminist dhe veprimtaria patriotike e shqiptares sė shquar, ėshtė fiksuar nė qindra artikuj dhe poezi nė shtypin e kohės dhe kush i lexon ato prek patriotizmin e shqiptares sė famshme Marigo Posio.

Fundi tragjik i familjes Posio nė Vlorė

Bashkėshortėt Jovan e Marigo Posio, do tė lindnin tre fėmijė nė Vlorė, vajzat Evridhiqi e Liria dhe djali me emrin Vaso. Vajza e madhe ishte bashkėpunėtore e ngushtė e nėnės sė saj dhe bashkėrisht do tė botonin gazetėn “Shpresa e Kombit’. I biri ishte artist dhe merrte pjesė nė koncertet kombėtare. Marigonė e ndėshkoi nė mėnyrėn mė mizore fati. Ajo do tė pėrjetonte dhimbjen mė therėse, pasi do tė vdiste djali i vetėm, teksa kthehej nga Amerika. Dhimbjet do tė pasonin njėra-tjetrėn, pse tė dy vajzat do tė vdisnin nga tuberkulozi. Goditje pėrfundimtare ėshtė edhe pėr vetė Marigonė, qė u sėmur nga tuberkulozi dhe u detyrua tė mjekohej nė Vjenė. Me gjithė dhimbjet qė kishte nė trup, nė kėtė kohė, ajo mblodhi forcat dhe bashkė me aktorin e madh Aleksandėr Moisiu bėnin veprimtari nė dobi tė Shqipėrisė. Nė gusht tė vitit 1932, mbylli sytė shqiptarja e shquar Marigo Posio. Ajo do tė pėrcillej me nderim tė thellė nga njė lum i madh vlonjatėsh, ndėrsa regjimi i Zogut heshti.

Homazh veprės sė saj

Nė historinė e mendimit politik e shoqėror tė ēerekut tė parė tė shekullit qė iku, Marigo Posio, zė njė vend nderi, duke u shndėrruar nė njė nga pėrfaqėsueset mė tė denja tė femrės shqiptare. Pikėpamjet e saj tė pėrparuara janė vazhdim i mendimit mė tė pėrparuar tė Rilindjes Kombėtare. Kjo grua, me gjithė dhimbjet e hallet familjare qė provoi, jetoi edhe me shqetėsimet e Kombit..Ajo shėrbeu si forcė lėvizėse pėr pėrparimin e Shqipėrisė dhe idetė e saj atdhetare janė aktuale edhe sot. Cilėsimi nga shtypi i kohės si gruaja mė e ditur e qytetit, e bėnte atė njė model tė thjeshtėsisė mes grave vlonjate. Veprimtaria e Marigosė nė fushėn e emancipimit tė femrės ushtruan njė ndikim mjaft pozitiv nė zgjimin e fuqive tė ndrydhura tė vajzave dhe grave shqiptare.

MARIGOJA DHE FLAMURI SHQIPTAR

Sipas tė thėnave, shoqet e fėminisė, Marigonė e thėrrisnin Shqiponja. Kishte njė arsye qė e thėrrisnin kėshtu. Dhe njė arsye mė shumė, ishte se ajo qėndiste qindra shqiponja me duart e saj Gazeta “Arbėria”, qė botohej nė Gjirokastėr, nė kohėn e saj shkruan: “Flamurin Kombėtar, qė u ngrit pėr herė tė parė nė Vlorė nga dora e Ismail Qemalit, ėshtė hartuar nga duart e Marigo Posio, mbi copėn e blerė tek tregtari Diamant. Qėndisja ėshtė bėrė sipas modelit tė shqipes, qė kishin vizatuar patriotėt Don Mark Vasa dhe Petro Fotografi. Kėtė fakt e dinin edhe shumė patriotė tė tjerė. Me tė hollat e saj, ajo punoi edhe 500 flamuj pėr t’i vendosur nė zyrat e shtetit tė ri shqiptar. Njė poezi e botuar nė shtypin e kohės me titull “Marigo Posio”, lexohen vargjet: “Cila dorė e pat punue”, ose Kombit ia pat kushtue, at flamur, qė valoi nė Vlorė”…

HISTORIANI, DR. SHKENCAVE HISTORIKE ZEKO BRAHO PĖR MARIGONĖ

Dr. Shkencave Historike Zeko Braho nė Vlorė ėshtė autori i vetėm qė ka hulumtuar mbi jetėn dhe aktivitetin e Marigo Posio. Ai rrėfen pėr “Telegraf” se kishte bėrė gati pėr botim njė libėr biografik pėr Marigonė dhe prej shumė vitesh e mbante nė sirtar, pasi nuk i a botonin. Duhet tė jetė Heroinė- thoshin drejtuesit e Shtėpisė Botuese. Atėherė- thotė ai, i shkrova njė letėr Rita Markos, anėtarit tė Byrosė Politike, qė ishte nga Korēa dhe kisha shpresė se do tė ndihmonte, por jo. Nė vitin 1990, kur shkrimtarja Helena Kadare ėshtė njohur me pėrmbajtjen e librit, ėshtė prekur dhe libri menjėherė ka hyrė nė shtyp. Libri ėshtė ribotuar kohėt e fundit, duke e pasuruar me fakte tė reja dhe ndjehem i lumtur qė mė nė fund u gjet varri i Marigosė, qė kjo grua e shquar ka njė varr madhėshtor nė Zvėrnec, ka njė bust tek Kali i Trojės dhe qė ish Presidenti i Republikės, prof. Rexhep Mejdani, nė Kuvendin e parė tė Gruas sė shquar, qė u mbajt nė Vlorė, e nderoi me Urdhrin e Flamurit. Teksa do tė festojmė 100- vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė, nė palėt e Flamurit ndrit figura e Marigosė, qėndistares sė Flamurit qė u ngrit mė 28 Nėntor tė 1912-s nė Vlorė.
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 19:16   #6
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Heroinė e Idesė Kombėtare Marigo Posio





Nga Cane Rama



Ka njė domethėnie datėlindja e zonjės shqiptare Marigo Posio. Ajo erdhi nė kėtė botė tė trazuar pikėrisht nė vitin 1878, me lidhjen Shqiptare tė Prizrenit. I ati Korēar, Kosta Poēi dhe e ėma Voskopojare Lenkė Ballauri, u rritėn me kujdes e pekule mes dy vėllezėrve edhe dy motrave. Kishin njė dyqan tė vogėl, mes njė qyteti qė ziente nga zejtaria dhe tregtia, me degė dhe agjenci tregtare nė qytete kryesore tė vendit deri nė Vlorė, dhe mė tej jashtė trojeve tė vendit. Duke pasur kėsisoj marrėdhėniesh edhe lėvizja atdhetare, shpirtėrore e kulturore kishin marrė njė gjallėri tė veēantė.

Rritur nė kėtė mjedis tė shėndoshė Marigoja kreu shkollėn qytetare tė vashave pėr tetė vjet rresht dhe shumė shpejt e pa veten nė radhėt e luftėtarėve tė lirisė.
I ati, me ato pak tė ardhura qė nxirrte nga dyqani, ndihmonte me sa mundte lėvizjen duke i kthyer mjediset ku jetonte e punonte nė qendra atdhetare dhe duke financuar pėr zhvillimin e arsimit.
Lidhjet farefisnore me Spiridon Ilon, Thimi Mitkon, Spiro Ballkamenin dhe rrethi shoqėror pėrparimtar, domosdo qė ndikuan drejtpėrdrejtė dhe ndjeshėm te Marigoja e vogėl, e cila deklamonte pėrpara tyre vjershat e autorėve rilindės.
Dalėngadalė ajo vetė, pa qenė mėsuese, mblidhte nė shtėpi tė saj shumė vajza tė qytetit pėr t'u mėsuar shkrim e kėndim. Veē kėsaj, ajo duke pasur duart tė agjenda nisi t'u mėsojė edhe qėndistarinė. Midis punėve tė asaj ato i tėrhiqte mamasė njė flamur shqiptar i punuar me aq pasion e dashuri, si njė vepėr arti. Tė njėjtėn gjė nisėn tė bėjnė edhe shoqet e saj nė shtėpinė e tyre, ashtu fshehurazi, sepse pushtuesit otomanė bėnin kontrolle nėpėr shtėpitė e tyre, duke rrėnuar ku tė mundnin. Pre e kėsaj pėrndjekje u bė edhe shtėpia e Kostės dhe vetė Marigoja, e cila humbiste gjurmėt duke shkuar pėr tė jetuar nėpėr njerėzit e fisit tė saj.
Nėn pamundėsi tė qėndrimit tė saj tė mėtejshėm nė qytetin e lindjes kjo vajzė e re dhe e shkathėt, detyrohet qė tė shkojė nė qytetin bregdetar tė Vlorės, te njerėz tė saj sikur ta ndiente se kėtu do tė ndodhin ngjarje tė mėdha dhe jetike pėr kombin.
Nė rrethet patriotike tė kėtij vendbanimi tė ri shumė shpejt kjo zonjė Korēare u kthye nė zonjė Vlonjate, e mirėpritur, e vlerėsuar dhe e respektuar si bijė e tyre. Tok me tė shoqin Jovan Posio, ngritėn ēerdhen e tyre familjare nė njė shtėpi tė thjeshtė tė lagjes "Muiradie", ku edhe sot gjejmė njė pllakat tė mermertė, ku shkruhet me gdhendje :
'Nė kėtė shtėpi atdhetare Marigo Poiso qėndisi flamurin Kombėtar, tė cilin heroi i popullit "Ismail Qemali" e ngriti nė Vlorė mė28 nėntor 1912.
Kėtė e thotė edhe kėnga qė u ngrit pėr kėtė burrneshė:

Cila dorė e pat punuar?
Kombit kush ia pat kushtue?
At' flamur qė valoi nė Vlorė,
Pėr me shpallė lirinė tonė?


I kuq si flaka, me thekė tė mėndafshtė dhe me shqipen dykrenare nė mes. Atė copė ajo e bleu nė dyqanin e diamanteve dhe thirri dy atdhetarė tė talentuar e fantazitė, Dom Mark Vasa dhe Petro Fotografi pėr tė fiksuar me vizatim shqipen dykrenare. Ky flamur, me pjesėmarrjen e shumė grave e vajzave vlonjate arriti tė shumohet deri nė rreth 500 copė. Kėshtu shtėpia e saj, nga rrobaqepėsi e qėndistari, nisi tė profilizohet nė prodhimin e flamurėve. Tregojnė qė kur copat e kuqe nuk gjendeshin nė treg pėr arsye tė ndryshme, gratė pėrdorėn plaēkėn e pajave tė tyre, qė kish ngjyrėn e duhur pėr tė prodhuar flamurė.
Si nė Korēė dhe kėtu, shtėpia e saj u kthye nė njė vatėr atdhetarie. Njė ndihmesė e drejtpėrdrejtė e klubit Labėria qė ish ngritur. Ēdo anėtar i saj e gjente derėn hapur kėsaj shtėpie, por veēanėrisht vajzat e gratė vlonjate nuk qėndronin dot pa trokitur nė kėtė derė mikpritėse. U bė pjestare e disa Komiteteve qė u krijuan pėr ēėshtjen e lirisė dhe njė herė e ndodhur nė Korfuz, mori vetė pėrsipėr qė tė kalonte pėrkėtej njė flamur shqiptar tė bukur dhe tė rrallė, punuar nė Amerikė, duke e mbėshtjellė atė mbas trupit. Ajo ish krenare qė djali i saj, Vasoja luajti aq bukur nė skenėn Teatrore dramėn e Mihal Gramenos "Vdekja e Pirros".
Me themelimin e shoqatės Shpresa do ta shohim drejtoreshė tė njė gazete mė tė njėjtin emėr.
Ajo mori pjesė nė tė gjitha ngjarjet jetike tė Kombit Brenda dhe jashtė Vlorės, sidomos nė luftėn e Vlorės, Revolucionin e Qershorit etj. Marigosė krahas sėmundjes qė po e rėndonte gjithnjė e mė shumė, iu desh tė pėrballonte dhimbje tė thella! Vdekjen aksidentale tė djalit dhe ndarjen nga jeta dy bijat e saja; eshtrat e tė cilave prehen nė ishullin e Zvėrnecit, bashkė me tė sajat. Marigoja u nda nga jeta mė 23 gusht 1932 nė vuajtje e mjerim dhe verbuar. Atė kohė jetonte te e motra nė Tiranė e cila nisur nga porosia qė kish dhėnė vetė Marigoja heroike, e pėrcolli trupin e saj tė vdekur pranė bijave. Si rrallė herė tjetėr nė ceremoninė e pėrcjelljes sė saj mori pjesė me lot nė sy e gjithė Vlora. Nė krye tė Komisionit tė kėsaj ceremonie tė dhimbshme u vu atdhetari Tol Arapi, mik i kėsaj familjeje tė shquar. Ndonėse kanė kaluar e do tė kalojnė vite me radhė, emri i saj mbetet i gdhendur nė kujtesėn popullore dhe historike si heroinė e Idesė Kombėtare.
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 19:27   #7
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Safo Marko


Nuk ka shqiptar tė moshės mbi 40 vjeē tė mos mbaj mend kur ka qenė fėmijė ilustrimet e librave tė kėndimit, revistave “Yllka”, “Fatosi”, gazetės “Pionieri” e dhjetėra libra tė tjerė jashtėshkollorė tė kohės pėr fėmijė. Vizatimet e saj nxisnin imagjinatėn fėminore dhe shėrbenin pėr tė kuptuar mė mirė atė qė shkruhej nė ata libra dhe ato revista. Krijimtaria e periudhės sė parė e Safos ėshtė nga mė tė njohurat nė fushėn e ilustrimit nė botimet letrare dhe akademike. Ajo ėshtė njė nga artistet e njohura shqiptare, me edukim autodidakt nė pikturė tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX. Krijimtaria e saj ndahet nė dy periudha. Krijimtaria e periudhės sė parė ėshtė ajo qė thamė mė lartė dhe me vepra nga mė tė njohurat nė fushėn e ilustrimit nė botimet letrare, akademike dhe shkollareske, qė e bėri atė shumė tė njohur nė mjedisin artistik shqiptar, por edhe jashtė. Veē ilustrimit ajo nė kėtė kohė u mor edhe me gjini tė tjera tė pikturės si me posterin tematik, me panot dekorative dhe tematike, me teknikat e gdhendjes e tė shtypit nė bardhezi dhe me ngjyra, vizatimit dhe pikturės. Janė mbi 20 vepra tė saj tė vendosura nė fondin e koleksionit tė Galerisė Kombėtare tė Arteve. Periudha e dytė e krijimtarisė sė saj, pėr shkaqe madhore ėshtė mė pak produktive, por sidoqoftė me vepra cilėsore, me krijimtari nė rritje tė natyrshme dhe emocionale me kah figurativ, frymė lirike dhe me subjekt njerėzor. E tillė ka qenė, p.sh, ekspozita e fundit e saj me 40 punime e hapur nė vitin 2008 dhe qė mbetet edhe aktiviteti i saj i fundit kulturor dhe publik. Nė kėto piktura tė mbajtura nė shtėpi, larg syve tė publikut, tė bie nė sy ngrohtėsia dhe imazhi i ndrojtur i femrės, koloriti i Jugut, sidomos ai i Dhėrmiut tė Petros.

Kalvar i gjatė vuajtjesh i familjes Marko

Jeta e artistes Safo Marko, si e gjithė familjes Marko ka qenė e vėshtirė, plot vuajtje e mundime. Njė familjeje qė pėr vite tė tėra iu mohua liria e burrit tė shtėpisė, bashkėshortja qė duhet tė merrte pėrsipėr tė mbante fėmijėt, pasi janė bėrė legjendė burgimet, internimet dhe heqja e tė drejtės sė krijimtarisė tė luftėtarit internacionalist tė Spanjės dhe njė prej penave mė tė spikatura si nė periudhėn e Zogut dhe nė atė tė realizmit socialist tė intelektualit tė ri, por me zė tė fuqishėm, Petro Marko. Por Safoja do tė mbante edhe peshėn e burgosjes dhe mė vonė tė shkatėrrimit shpirtėror tė djalit tė saj, poetit Jamarbėr Marko. E detyruar pėr bukėn e gojės ajo punoi e pavlerėsuar, me honorarė tė vogla. Megjithėse erdhi demokracia, kjo familje nuk pa njė ditė tė bardhė. Pas dy vdekjeve tė mėdha, vajza e Safos, Arianita pėr tė mbajtur familjen u detyrua qė prej 11 vjetėsh tė lėrė punėn e saj si grafiste. Njė jetė plot dhimbje, vuajtje. Njė jetė qė nuk e meritonin ta kishin tė tillė kėta njerėz tė mirė me shpirt artisti dhe me vlera pėr Shqipėrinė.

SAFO MARKO: JA LIDHJA IME ME PETRO MARKON!…

Safo Marko, bashkėshortja e shkrimtarit Petro Marko, u lind nė Selanik nė 28 mars 1925. Ajo rridhte nga njė familje shqiptare. Megjithėse Petro Marko mė se njė herė e ka treguar bukur dashurinė e tyre, kėtė radhė po botojmė kujtimet e vetė Safos pėr lidhjen bashkėshortore tė ēiftit Marko: Kur erdhi Petro tek shtėpia ime, nėna, e cila vinte nga njė familje shqiptare qė kishte jetuar nė Turqi, njė familje, ku pėrziheshin sferat mė tė larta tė shoqėrisė, ajo mė tha: “Ky se si mė ngjan, si shebender”. – Ēfarė do tė thotė kjo? – i thashė nėnės sime. “Mė ngjan si njė ambasador”. Kjo pasi, Petro i solli nėnės sime mjaft dhurata, sheqer e kafe amerikane qė ia kishin sjellė njerėzit nga jashtė. “Ai nuk ėshtė si njė fshatar, por ėshtė njė shebender”, – tha ajo. Ashtu erdhi e i dashur pėrherė ishte me familjen. Petro ishte vetėm e u lidh shumė me mua. Gjeti mbėshtetje tė madhe tek familja jonė. Petrua ishte fisnik si me tė gjithė, edhe nė familje, mua m’i plotėsonte tė gjitha dėshirat; mė respektonte shumė, mė puthte kokėn nė rrugė, nė njė kohė qė burrat shqiptarė ishin mė tė ftohtė se kurrė me gratė e tyre nė publik. Unė s’u bėra kurrė njė grua shtėpie. Unė punoja, kisha fėmijėt, kisha nėnėn; ai mė merrte kudo qė shkonte me vete. Unė e njoha Petron tė lirė gazetar, ai mė tha do bėhesh gruaja ime dhe unė pranova. Petron e burgosnin gjithė kohės. Kjo ėshtė koha qė mė ka vrarė mė shumė. E mbajta Petron nė burg me ndihmėn e nėnės. Jeta jonė familjare ka qenė e bukur, e harmonishme, por edhe e dhimbshme, me fate qė nuk ia dėshiroj askujt.
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 19:28   #8
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Safo Marko dhe femrat e Himarės

Mėngjesi e gjen mė tė lumtur. Buzėqeshja i shndrit fytyrėn e mbuluar nga flokėt e hirta tė hedhura mbi supe.

ANILA MEMA

Ruan njė freski tė natyrshme, ndonėse i ka prekur 83 vite nė jetė. Eshtė njė grua e bukur, e dashur, qė e do natyrėn, jetėn, ndonėse kjo e fundit nuk ėshtė treguar edhe shumė bujare me tė. Do tė shkoj tė shoh ekspozitėn dhe kjo e gėzon. Do tė shoh pikturat qė ka realizuar ndėr vite. Kėsaj here ndryshe! Jo mė tė stivuara nė dhomėn e ngushtė, njėra-pas tjetrės, jo mė tė varura nė faqet e murit plot lagėshtirė! Kėsaj here janw me shumė dashuri! Regjisorja Vera Grabocka, i mundėsoi njė ekspozitė nė galerinė “Zenit”. Njė ekspozitė surprizė, e cila pas 45-vjetėsh thyen heshtjen pėr Safo Markon. Bashkėshorja e shkrimtarit tė njohur Petro Marko, piktorja e njohur, grafistja, ilustratorja e Abetares sė parė shqipe, piktorja e Ēufos sė fėmijėve, sot ndihet e lumtur. Ekspozitėn e fundit personale e realizoi nė vitin 1963 te Klubi i Lidhjes sė Shkrimtarėve.
Teksa zbresh ngadalė shkallėt e pallatit tė vjetėr pesė katėsh, tregon pėr Petron, qan se ai nuk ėshtė mė, nuk ėshtė tė ndjej lumturinė e saj pėr pikturat qė sot ia shohin tė gjithė.
Rruga ėshtė shumė e shkurtėr deri tek galeria ku prej katėr ditėsh rreth 40 piktura qė Safo Marko, ka realizuar prej 1990 janė bėrė pjesė e ekspozitės “Safo”. Me shumė dashuri, janė realizuar edhe ato vepra, qė sot nuk ka shifėr ti vlerėsojė! Janė tė gjithė femra, ato ēka pėrbėjnė pikturėn e saj! Janė nga Himara! Aty ėshtė dhe deti! Tė gjitha vajza tė bukura, tė njohura, tė dashura pėr tė, por qė si ka parė prej kohėsh. Janė tė bukura e tė trishtuara, tė dhimbsura gjithashtu. Vetė Safo di ti pėrcaktoj mirė, ndonėse s’ju ka vėnė emėr. Janė si ėndrra! Se ajo ashtu i kujton, tė heshtura, punėtore, qė fati si ndoqi nė jetė! Hera e fundi qė ajo i ka parė ka qenė vite e vite mė parė, kur bashkė me familjen ishin nė Himarė, vizituan njė kishė, puthi njė ikonė dhe morėn mė pas njė raport tė gjatė internimi. Prej atėherė ėshtė betuar, nuk shkon mė nė Himarė! E gjithė kėto vite, Safo Marko, nuk pa mė as detin, as fshatin, as ambjemntin. Idealizojė nė mėnyrėn e vetė, femrėn, si njė emancipouese e jetės, si njė zbutėse e saj, elegante tė bukur si nė ėndėrr, pėr tu larguar katėr nga muret e asaj shtėpie, nga kjo Tiranė e zhurmshme dhe e mėrzitshme, nga hallet, problemet, dhimbjet, ikjet...Dhe sot ndihet e lumtur! Pa veprat e saj tė varura nė mur, mes kornizash tė gdhendura bukur, me njerėz qė i vėshtrojnė, i shohin e flasin mirė pėr to. Dhe qan! Qan se tė gjitha i do!
Zonja Safo! Kur keni pikturuar pėr herė tė parė dhe a ju kujtohet vepra qė keni bėrė?
Qė e vogėl kam pikturuar. Qė pesė vjeē. Nė Gjirokastėr, e vogėl me mėsuesin dhe mėsusen. Babai im shkonte nė Itali shpesh dhe mė sillte shumė materiale. Mė sillte letra vizatimi, mė sillte ngjyra, ishte i mrekullueshėm madje donte tė mė ēonte nė Firence ku tė vazhdoja fakultetin, mirėpo nuk pata fat, u nda nga jeta. Mė pas edhe Petro mė thoshte se do tė mė ēonte jashtė pėr shkollė, por edhe me tė nuk munda, pasi internimet, burgu bėn tė tyren. Gjatė njė takimi me Enverin, mė thotė: diku tė kam parė, tė mbaj mend tė vogėl me potina tė vogla tė zeza dhe me njė beretė tė kuqe, nė njė shtėpi nė Gjirokastėr qė hanit mana ferra dhe loznit me top. Nuk kam bėrė shkollė tė lartė pikture, nuk pata fatin ta realizoja, por kam realizuar institucionin “Nėna Mbretėreshė” institut shumė i mirė.
Nga ēfarė punimesh pėrbėhet kjo ekspozitė qė ėshtė ēelur nė “Zenit”?
Kjo ekspozitė mund tė them se ėshtė koleksioni i parė i plotė i pas viteve ’90, tė cilat nuk i kam shitur dhe nuk i kam ekzpouar. I kam mbajtur pėr vete, sepse i dua si vepra. kjo ėshtė hera e parė qė ekspozohen pėr publikun shqiptar, tė cilat shpresoj tė pėlqehen.
Nė pikturat tuaja personazhet janė vetėm femra. Ēėshtė femra pėr ju dhe pse ajo mbizotėron nė gjithė veprat tuaja?
Nė pikturat e pas viteve ’90 fshati mė bėri shumė pėrshtypje, aty njoha vajza qė i desha shumė, tė bukura e tė zgjura, vajza qė nė atė kohė martoheshin shumė shpejt. Dhe pas saj ato binin, nuk ishin mė po aq tė bukura, mė vinte shumė keq pėr to se si transformoheshin pas martese. Lindin fėmijė, ngjiteshin nėpėr male, bėnin triko, visheshin me tė zeza, dhe ndaj nė pikturat e mia kam idealizuar femrėn, si njė poezi. Femra ėshtė Femra, ėshtė tėrė bukuria e punės, hiqe femrėn nga ai karton ku unė e vė, ēfarė mbetet mė pas ?! Ndaj dhe femra do kem gjithmonė sa tė jem, nuk mund tė pikturoj tjetėr gjė. Ndėrsa tek kėto piktura janė femrat qė i kam njohur, nga fshati i Petros, njė mėnyrė kjo pėr tė qenė mė pranė tij.
Pikturoni por nuk shisni. Ka njė arsye?
Mė parė punoja nė shtėpi, pikturoja, ilustroja, bėja pllakate e grafika, sepse kur Petro ra nė burg mė tha se duhet tė punoja tė mbaja familjen. Nuk kisha rrugė tjetėr. Por pas vitit 1991,
Ndodhi njė fatkeqėsi me tim bir, Jamarbrin, gjhithashtu edhe vdekja e Petros qė mė shkatėrruan shpirtėrisht. Nga gjėra kaq tė rėnda shpirtore nuk kisha ku ta zbrazja tjetėrkund dhimbjen. Kjo ishte mėnyra me tė cilen mund tė mbijetoja. Ka qenė njė mėnyrė pėr tė ikur nga ajo humbje e madhe, sepse bahskė me tė kisha humbur dhe jetėn time. Nga gjithė ato vite qė kisha kaluar nuk piktova dot si gjithė tė tjerėt, tani duhet tė punoja pėr veten time! Kėto janė punėt qė nuk kam dashur ti ekspozoj, sepse i kam dashur shumė kėto punė. Nė gjithė kėto vite, humbjesh, dhimbjesh, problemesh, ėshtė e vemtja mėnyrė qė mė ka mbajtur nė jetė, piktura! Kjo surprizė mė gėzoi pa masė dhe ndihem shumė e lumtur, mė flurom shpirti.
Me ēfarė teknike punoni?
Zakonisht punoj nė teknikėn e vajit. Mė parė nuk punoja me kėtė teknikė sepse nuk ka pasur materiale. Madje shumė punime i kam prishur nga mungesa e tyre. Kam fshirė, e kam pikturuar sėrish mbi to.
Ēfarė tė frymėzon dhe kur punon?
Mua mė frymėzon shumė rinia dhe gjithmonė kam figura tė reja nė pikturat e mia. Kur punoj? Punoj paradite e pasdite, edhe nė darkė, kur kam frymėzim nga katė pesė orė nė ditė. Dimrin jo, nuk pikturoj.
Kur ke nisur tė ilustrosh librat, e veēanėrisht ata pėr fėmijė?
Me ilustrimet kam nisur kur mė dhanė tė parėn Abetare Shqipe pėr fėmijė, qė unė ta ilustroja. E mora dhe e realizove si kopertinėn ashtu edhe ilustrimet brenda saj dhe pothuaj deri shumė vite mė vonė, me ato ilustrime qė unė realizova ėshtė mbajtur Abetarja Shqipe. Ishte Kolė Xhumari, ai qė mė kėrkoi tė bėja vizatimet e saj, pasi i realizova mė thotė: je e shkėlqyer, ējanė kėto ilustrime tė mrekullueshme. Unė qava se mu duk sikur po mė ngacmonte. Ilustrimet e Abetares ishin tė mira, kėshtu mendoj sot. Madje mė kujtohet qė shumė prej tyre kur ēoheshin nė shtypshkronjė, i merrnin gratė punėtore dhe i vinin nė dhomat e fėmijėve.
Pėrveē ilustrimeve, shumė pllakate kanė mbajtur firmėn tuaj. Ē’mund tė na kujtoni ndonjė mė interes?
Mbaj mend kur njėherė mė porositi Vito Kapo tė bėja njė pllakat pėr “Tetė marsin”! E realizova pllakatin dhe e ēova nė bashkimin e grave. KMė kujtohet kur erdhi Vitoja dhe thirri sekretaren , biseduan disi sė bashku dhe dolėn prej andej tė tronditura. u kthyen dhe mė thanė: pllakatin qė unė kisha realizuar me tė njuėjtin trajtim ishte realizuar edhe nė Bashkimin Sovjetik, nė tė njėjtėn kohė. ne nuk njiheshim me grafistin tjetėr dhe pėr ēudi tė dy kishim bėrė punė tė njėjta. Vitoja padyshim qė e pėlqeu.
Tė jepnin sugjerime pėr realizmin e pllakateve apo ide se si mund ti bėnit ato?
Sugjerime jo! Thjesht mi kėrkonin, madje kishte raste qė mi kėrkon edhe sot pėr nesėr! Por dihej qė kazma e pushka ishin tė domosdoshme nė pllakate, ashtu sikurse edhe fjalėt parti, punėtor. Domethėnė duhet tė punoje gjithmonė me tė njėjtat simbole, por mėnyra se si mund tė lujase mė to ishte e ndryshme.


Piktorja e mbi 1000 ilustrimeve

Safo Marko ėshtė njė nga piktoret dhe ilustratroret mė tė njohura shqiptare. Jo vetėm pėr teknikėn, gjallėrinė, jetėn qė iu jep veprave por edhe pėr ngjyrat, pėr tonet pėr mėnyrėn si i trajton. Ėshtė ilustratrja e parė qė ka realizuar kopertinėn e Abetares sė parė Shqipe. Gjithashtu ėshtė autorja e Ēufos, apo ilustrueseja e njė nga revistave mė tė njohura Fatosi. “Mė parė nuk lejonin deformime figurash, stilizime tė ndryshme, ndaj edhe zgjodha ilustrimin pėr fėmijėt, nė tė cilėn mund tė interpretoja pa frikė, mund tė realizoja fėmijė me kokė tė madhe...(qesh)”, thotė Safo. Ndėrkohė si piktore ilustratore numėron mbi 1000 kopertina. Sot nė shtėpinėe saj m,und tė gjesh tė varura nė mure vizatime tė ndryshme, portrete, grafika e kopertina librash. Ka shumė! “E ka shumė tė vėshtirė tė ndahet nga pikturat, veēanėrisht kėto tė fundit, por meqėnėse ne nuk kemi shumė kushte pėr ti mbajtur tė gjitha nė shtėpi, disa edhe mund tė shiten. Ėshtė gjynaf tė dėmtohen aty, nė lagėshti, nėse do ti shesim njė pjesė do rrojnė diku dhe do jenė tė mbrojtura se nė shtėpinė tonė”, tregon Arjanita, e bija e shkrimtrait e piktores.


Kur kurbani kėrkon tablonė...

KRENAR ZEJNO

Safo: se kjo ekspozitė meriton tė thirret veēse shkurt, nė emėr.
“Rastėsisht me dashje” - titulli i vėllimit me poezi tė Jamarbėr Markos – do mund tė shėrbente edhe si emėrtesa pėr shtysėn e kėsaj ekspozite, qė po e sjellim pas 45 vjetėsh nga ajo e para. Le ta themi shpejt e shpejt dhe ku e ku mė mirė, pėrmes njė vargu tė tij:

I lė vendin njė zogu nė pemė/ Dhe fluturoj/
I lė vendin njė trėndafili nė shtėpi./ Dhe dal/
I lė vendin njė shoku nė rrugė/ Dhe mungoj/
I lė vendin njė plaku qė mundohet/ Dhe ulem/
I lė vendin njė meteori qė bie/ Dhe rėzohem


40 tablo vaji ndėr vite, ndėrsa rinė pas tyre mbi 200 vepra pėr t’u vajtuar. Tė murrosura nėn njėra - tjetrėn pse piktorja Safo, kur s’kishte beze, i kryente pastaj i shkatėrronte; dhe sėrish i rikrijonte ngaqė i vinte sėrish afshi tė pikturonte. Ja pra: se artistja me emėr poeteshe dhe vulė poezie - Safo nuk mund tė jetonte pa artin e penelit tė vet. E ndėrsa fati s’u tregua i mėshirshėm dhe ja pati ngarkuar dhimbjen nė kurriz, artistja bėnte tė pikturonte dhe vetė kėtė barrrė dhimbjeje, si paradigma kaligramash, nė formėn e enėve qeramike dhe shportave me portokalle. Vizaton e pikturon Venuset qė i shfaqen, herė vetmitare e herė bashkarisht, sikur tė donte tė strukej e prehej veē nė shoqėrinė e tyre. Dhe fati vijonte pėr kohė tė tėra tė mos i lejonte qė ta kishte kollaj, qoftė edhe njė copė pėlhure. Atėhere artistja shtrėngohej pėrsėri tė punonte njė tablo tė re, por tanimė mbi pikturėn e sosur dhe tė pėrfunduar, mbi veprėn e kryer e tė bėrė, deri sa t’i vinte rradha pėr kurban, si dashit tė kopesė, edhe veprės qė ndonėse e adhuronte mė shumė. Piktura ėshtė jeta dhe pa pikturėn ajo jetė, plot e pėrplot me derte, do t’ishte e pamundur. Dhe vijonte tė shtresėzonte njėra mbi tjetrėn artistja nevojėn vitale pėr tė krijuar, duke mohuar kėsisoj tė mėparshmen, edhe fizikisht. Sa do ta kishte pataksur dhe artin e filozofinė e Zhorzh Bataille kjo marrėdhėnie kaq e vecantė kurbani tablosh e veprash, si tė erosit - mit i krijimit me thanatosin dhe shkatėrimin. Kjo ngjizje e haresė me tmerrin dhe vetė jetės me vdekjen. E asaj bukurie femėrore nė bregdetin e Jonit tė Petro Markos, tė hijeshisė sė vajzave qė i shfaqeshin veēse njė herė pėrpara, sikur t’ishin prej njė bote hyjnish, vetėm njė ditė a thua bėhet fjalė pėr fluturat qė jetojnė njė ditė. Kėshtu, peneli do tė duhej ta fiksonte ēastin, ngase kur t’i shihte pėrsėdyti kėto femra tanimė do tė ishin gra shamizeza e mandej plaka. E gjitha kjo si brenda njė grushti ditėsh, nėn peshėn e barrės ngarkuar monopateve. Asnjė Apollon i pranishėm nė tablonė apo kurbanin e Safos. Me sa duket ajo s’e sheh Apollonin sipas Pindarit, tek dhuron kitharėn dhe u fal Muzėn tė frymėzuarve, por siē e rrėfen Aristofani: edhe zot tė therorisė dhe kurbanit tė njerėzisė sė Delfit, qė mėton edhe shėrbėtorėt e vet me zanatin e thertorit. Sidoqoftė, a nuk kemi tė shkruar qysh prej hymnit tė Vedave ngjizjen e kurbanit e riteve tė sakrifikimit me poetikėn e artin?
Opus heroik - do tė meritonte tė shpallej tėrėsia e veprės sė Safo Markos. Njė pafundėsi me vizatime e ilustrime qė na mbajnė aq tė lidhur me fėmijėrinė, revistat dhe qindra kopertina e libra. Linja lakonike moderniteti e ngjyrash fouves por tė buta, nė njė kohė zotėrimi monokromik, gati absolut, tė sė pangjyrės gri. Dhe mbeti i njėjti lajtmotiv nė veprėn e Safo Markos - degėza e paqme e ullirit dhe ena e baltės ndėr krahė vashash, si pėr t’i kumtuar shikuesit pėrballė tablosė, pikėrisht, se poshtė asaj qė duket ėshtė njė legjendė e tėrė e murosjes, nga e cila duhen lėnė nė pah objektet kult – degėt dhe qeramikat - sikur t’ishin reperte arkeologjike. Po i vendosim pranė njė varg nga gurgullima e freskėt e njė poezie prej Jamarbri:
Kėrkoj/ Nė kėto gjethe tė thara/ Ca liri. /
Kėrkoj/ Te kėto dete tė tmerrshėm/ Ca liri.

Pranė meje kalonin gjurmėt e mia. Femėr, gjithandej dhe vetėm femėr nė tablonė aq egėrsisht tė brishtė tė Safos. Nė peisazhe sa tė njohur, aq dhe prej ėndėrrash tė murrme, nėpėr kodrina ngjyrė elefanti ku deti hapet, krejt befasisht, pas hullive e honeve tė thekshshme dhe tė thepisur si njė kokė poeti e krisur. Si njė e prerė thike nė mishin verbal a piktorik. Dhe femra qė shpėrfaqet nė mes si njė totem, nė njė tribu ku njerėzia rrallė vritet pėr tė, ndonjėherė edhe e vret por, si ēdo totem, nuk e ha gjysmėn e vet. E varros duke i vėnė pranė njė degė ulliri, njė frut dhe njė bucelė me ujė.
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 20:25   #9
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Re: Femra shqiptare

Quote:
Originally Posted by kap s'kap prapė View Post
Urime Elena, po te ndihmoj me ca materiale (shpresoj te me ndihmoni dhe mua ne temat e hapura nga une)
faleminderit!
Fiore is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 20:41   #10
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Femra shqiptare

Ermonela Jaho




Ermonela Jaho u lind ne Shqiperi dhe ka filluar leksionet e kantos qysh 6 vjece.Mbasi mbaroi studimet ne liceun artistik ne Tirane fitoi garene pare ne moshen 19 vjece e trasferohet ne Itali per te perfunduar studimet e saj per kanto e piano.Ka fituar disa konkurse te rendesishme si:Giacomo Puccini ne Milano. Italia 1997,Spontini Internazionale Ancona,Itali 1998.kengetarja me e mire e Festivalit te Wexford 2000etj.
Debuton rregullisht ne teatrot me te famshme te botes si:Royal Opera House di Londra,Wienner Staatsoper,il Metropolitan di New York,Opera di Bastille ne Paris etj
Per me shume per Ermonelen http://ermonelajaho.com/index-5.html
Fiore is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 21:05   #11
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Femra shqiptare

Inva Mula



Inva Mula (1963) ėshtė njė soprano lirike lindur nė Tiranė, Shqipėri. Vjen nga njė familje artistesh.Ajo e filloi karrierėn e saj ne opera nė njė moshė shumė tė hershme. Babai i saj, Avni Mula, ėshtė njė kėngėtar i famshėm shqiptar dhe kompozitor, i lindur nė Gjakovė, njė qytet nė Kosovė. Emri i saj, Inva, ėshtė formuar nga marrja e emrit e babait tė saj, Avni, dhe lexim prapa.

Karierė

Nė vitin 1987 ajo fitoi "kengetarja e Shqipėrisė" nė Tiranė dhe nė vitin 1988 nė Konkursin Enesku George nė Bukuresht. Nė vitin 1992 ajo fitoi Konkursin "flutur" nė Barcelonė. Ajo mori njė ēmim e pare nė Placido Domingo ,Konkursi Ndėrkombėtar Operalia Opera Konkurrencės nė Paris, 1993.
Ajo ka luajtur nė koncerte tė ndryshme me tenor te famshėm nė Bastille opera nė Paris dhe Bruksel Europalia Meksika, Monako, Gjermani dhe Oslo. Nė vitin 1996 ajo luajti Medea nga Luigi Cherubini (e cila ishte regjistruar pėr TV) nė Compičgne, Francė. Ajo pastaj u kthye pėr Xhorxh Bizesė opera La Jolie fill de Perth nė 1998. Pas kėsaj ajo regjistroi Rondine La Puēinit me Angela Gheorghiu pėr EMI dhe pėr prodhimin e 2005 teatrore mori Gheorghiu vend nė rolin kryesor e Magda gjatė shfaqjeve nė Tuluzė dhe Paris.
Mė vonė, ajo debuton versionin Ivan Bizesė IV koncert recital, e cila kishte debutimin e saj nė Pleyel Salle nė Paris, si dhe njė regjistrim tė jetojnė u lirua si CD. Nė vitin 2001, ai ishte angazhuar nė Itali, kryerjen FALSTAFF Verdit nė Teatro alla Scala dhe Rigoletto nė Verona Arena, dy prej tė cilave kanė qenė tė regjistruar pėr TV lėshuar pastaj nė DVD.
Mula ėshtė njė interpretues i rregullt nė La Scala, ku ajo kėndoi nė Lucia di Lammermoor, La qan dhe Manon, ndėr tė tjera. Ajo ėshtė gjithashtu njė Violetta njohur nė La Traviata, dhe ka kėnduar rolin nė shumė qytete nė mbarė botėn, duke pėrfshirė Tokio, Bilbao, Orange, Trieste dhe Toronto. Nė vitin 2007 ai luajti nė L'Amore Adina elisir d'nė Toulouse.
.
http://www.youtube.com/watch?v=aHSCJeTUS6A
Fiore is offline   Reply With Quote
Old 18-09-2012, 22:39   #12
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

urime Elena ne punen qe po ben, le ta ndihmojme te gjithe ketu ne forum e jo te merremi me thashetheme ciu-ciu, mjau-mjau...
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 08:12   #13
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Femra shqiptare

MUSINE KOKALARI
(1917-1983)


Musine Kokalari u lind mė 10 shkurt tė vitit 1917, nė Adale, tė Turqisė. Nė vitin 1921, familja e saj kthehet nė Shqipėri dhe vendoset nė Gjirokastėr, ku kreu shkollėn fillore. Nėntė vjet mė vonė, familja Kokalari vendoset nė Tiranė. Nė vitin 1937, mbaron shkollėn e mesme “Nėna Mbretėreshė” dhe mė pas shkon pėr studime nė Universitetin e Romės, nė Itali, tė cilin e mbaron shkėlqyeshėm nė vitin 1941. Boton librin e saj tė parė “Seē mė thotė nėna plakė” mė 1939. Mė 1943, Musine Kokalari sė bashku dhe me disa shokė tė tjerė formuan Partinė Socialdemokrate. Njė vit mė vonė, me pėrpjekjen e saj, del numri i parė i gazetės “Zėri i Lirisė”. Nė vitin 1944, boton librin e dytė “Rreth vatrės”, ndėrsa mė 12 nėntor tė po kėtij viti i pushkatohen tė vėllezėrit, Muntaz e Vesim Kokalari. Katėr ditė mė vonė arrestohet dhe e mbajnė 17 ditė nė burg. Nė janar tė vitit 1945, botohet libri i tretė i saj: “Sa u tund jeta”. Mė 23 janar tė vitit 1946, arrestohet pėr tė dytėn herė nga forcat e Mbrojtjes sė Popullit dhe gjyqi e dėnon me 20 vjet heqje lirie. Nė vitin 1961, del nga burgu dhe internohet nė Rrėshen, ku dhe del nė pension me gjysmė page. Nė vitin 1981, preket nga njė sėmundje e rėndė, qė dy vjet mė vonė do ta largojė pėrgjithmonė nga jeta.


Musineja dhe familja e saj nė letėrsinė shqipe ...



Familja Kokalari, nė tė cilėn u rrit dhe u edukua Musineja, kishte gjithė potencialin ekonomik, kulturor e patriotik qė ajo tė trashėgonte vlera pozitive pėr formimin e saj intelektual. Falė zgjuarsisė krijuese tė saj, vullnetit dhe karakterit tė fortė, ajo arrin tė bėhet njė nga studentet mė cilėsore nė Universitetin e Romės, duke u diplomuar “Doktoreshė nė Letėrsi” nė vitin 1941 me temėn “Literatura Albanese - Naim Frashėri”. Personalisht nuk e kam njohur Musine Kokalarin, por duke qenė mėsuese letėrsie nė shkollėn e mesme pėr dekada tė tėra, kam lexuar dhe komentuar nė mėnyrė tė pėrsosur romanin “Para Agimit” tė Shefqet Musarajt. Nė diskutimet midis kolegėve pėr figurat artistike, prof.Nexhat Hakiu mė kishte thėnė (sigurisht nė mėnyrė tė rezervuar qė komenti nuk do tė transmetohej mė tutje), se Shefqet Musaraj pėr tė krijuar figurėn e Ermira Velos nė roman, ėshtė frymėzuar nga veprimtaria e Musine Kokalarit. Janė faqe tė tėra nė roman qė kanė tė dhėna reale nga jeta e saj, sigurisht duke lėnė mėnjanė tendencat politike e klasore dhe tė tjera ndryshime, qė i duheshin autorit pėr tė zhvendosur vėmendjen nga figura historike. E vėrteta ėshtė se Sh.Musaraj, Musine Kokalari, Nexhat Hakiu, bėnin pjesė nė plejadėn e shkrimtarėve tė viteve “30-tė, dhe tė tre bashkėpunuan me Branko Merxhanin (qė nė roman njihet me emrin zoti Bardhi), pėr tė mbajtur nė kėmbė revistėn “Pėrpjekja Shqiptare”. Nė qoftė se e shohim me syrin e sotėm figurėn e Ermira Velos (M.Kokalari), ėshtė vėnė midis dy korifejve mė tė mėdhenj tė kombit shqiptar. Idhėtar i saj ishte ideologu dhe nacionalisti demokrat Mit“hat Frashėri dhe pionieri i filozofisė progresive Branko Merxhani. Tė dy kėta personalitete ishin miq tė familjes Kokalari. Ajo i adhuronte jo vetėm pėr nivelin kuturor dhe mendjen e ndritur, por edhe si atdhetarė e njerėz tė pakomprometuar nga regjimi. Nė familjen Kokalari bėheshin diskutime tė gjata dhe me diversitet mendimesh, lidhur me fatin e Shqipėrisė nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore. Cila do tė ishte e ardhmja e kėtij vendi, apo ēfarė rruge do tė zgjidhte Shqipėria, e tė tjera pyetje si kėto, qė ishin tė lidhura me fatin e atdheut, e kishin munduar dhe munduan Musinenė gjithė jetėn e saj.
Mjafton tė lexoje nė atė kohė artikullin e famshėm tė Branko Merxhanit “Pse nuk jam marksist”, i cili argumentonte ajo dhe deri nė konkluzionin se “Komunizmi ėshtė eksperiment pa tė ardhme”, ku bindesh plotėsisht pse nuk duhej ndjekur ajo rrugė. Pra, Musineja dhe familja e saj me tradita patriotike, nuk mund tė binin pre e ideve sllavokomuniste, sepse ata mendonin si ideologu i tyre, Mit“hat Frashėri, pėr ēėshtjen e Shqipėrisė etnike, veēanėrisht pėr Kosovėn, dhe pėr njė shoqėri demokratike tė tipit evropian. Vetėm mendimet qė janė diskutuar nė kėtė familje pėr tė mos qėndruar indiferent ndaj problemit madhor qė shtrohej para atdheut, vlejnė tė studiohen nė njė kapitull mė vete, sepse kanė vlera pozitive edhe pėr kohėn tonė sot, qė kemi humbur torruan dhe jemi nė mes tė dilemave tė mėdha. Nė fushėn e krijimtarisė artistike, nė botimet e para “Seē mė thotė nėnua plakė”, “Rreth vatrės”, “Sa u tunt jeta” e deri te botimi i fundit “Sikur tė isha njė lule”, shkrimtarja e parė shqiptare, Musine Kokalari, ka trajtuar temėn e mjerimit, duke i parė skicat nga njė vėzhgim i hollė i realitetit dhe duke i ndjerė me njė psikologji tė thellė. Ideali pėr barazi shoqėrore i kalonte kufijtė e klasės sė saj, duke mos pasur asnjė pretendim material pėrpara asaj ideje tė madhe qė donte tė realizonte. Koha e provoi se Musineja u flijua nė vazhdimsi pėr kėtė ideal, prandaj ajo pėrsėri do t“u flasė brezave me gjuhėn e heronjve. Tema tjetėr pėr emancipimin e gruas dhe pjesėmarrjen e saj aktive, ēlirimi nga zakonet e vjetra, ėshtė trajtuar nė shumė skica tė saj, nė kohėn kur ishte pėr studime nė Universitetin e Romės dhe kėto mesazhe Musineja i kishte pėr vajzat shqiptare, qė tė luftonin fanatizmin e tė merrnin rrugėn e shkollimit, pėr t“u bėrė forca aktive nė progresin shoqėror. Madje, ajo vetė nuk pranoi tė punonte pas studimeve nė Universitetin e Romės, por erdhi tė kontribuojė nė vendin e tė parėve tė saj. Ishte vendosmėrisht e bindur se kontributi i saj i duhej Shqipėrisė. Njė tjetėr temė qė Musineja trajtoi nė skicat e saj ishte dhe ajo e lirisė sė individit, ku vetė ishte e lirė tė shkruante dhe tė mbronte haptazi idetė e saj. Musineja ishte e para nė demonstratat atifashiste dhe nė formimin e Partisė Socialdemokrate. U pėrpoq shumė pėr daljen e gazetės “Zėri i Lirisė” dhe integrimin e PSD nė frontin nacionalēlirimtar. Ėndrra e saj pėr bashkimin mbarėkombėtar gjeti mbėshtetje tė plotė nga familja e saj; i ati Reshat Kokalari, gjykatės i njohur, dhe nga vėllezėrit Vesim, Muntaz dhe Hamit, me profesione, profesor, jurist dhe pėrkthyes. Kėta ishin dhe njėkohėsisht shokė tė saj, me tė cilėt konsultohej. Nėse pėr njė moment do ta shkėpusim emrin e Musinesė nga veprat qė kishte botuar, ato do tė futeshin pa frikė nė tekstet shkollore tė periudhės sė diktaturės, sepse ishin po ato tema qė kishte trajtuar edhe Migjeni, Nonda Bulka, Mitrush Kuteli etj., por, Musineja shkruante dhe vepronte pa komplekse, vetėm e vetėm qė t“i shėrbente kombit dhe kulturės shqiptare. Ajo ishte njė shkrimtare e talentuar, revolucionare e vendosur nė mbrojtjen e pikėpamjeve tė saj, intelektuale e shquar, demokrate pėrparimtare, por vetėm komuniste, siē e kishte pohuar edhe vetė nė gjyq, nuk ishte. Ky ishte i vetmi faj i saj, qė e vuri dhe nė bankėn e tė akuzuarve. Kur kjo po gjykohej, babai i saj erdhi nga Italia ku po kurohej. Kur Reshat Kokalari, mori vesh mėnxyrėn, pushkatimin e dy djemėve tė tij dhe fatin e paditur tė vajzės, nuk duroi mė, por mbylli sytė pėrgjithmonė. Kėtė fatkeqėsi tė radhės, Musine Kokalari e mėsoi nė kohėn kur ishte nė burg, ndaj dhe ajo vendosi tė mos flasė se pasoja do tė binin mbi nėnėn, nuset e vėllezėrve tė pushkatuar apo dhe fėmijėt e tyre. Pas burgut vjen internimi, qė do tė thoshte pėrsėri kushte tė vėshtira jete. E vetmja e mirė nė kėtė kohė ishte jeta e saj pėr pak kohė me nėnėn, e cila vdiq pak mė vonė. Nė Rrėshen, ku e dėrguan pėr tė kryer internimin, e shanin dhe denigronin, por ajo tė gjitha kėto i kaloi me qetėsi, pasi e dinte se ata ishin njerėz tė shtyrė nga tė tjerėt. Musineja nuk pati mundėsi tė krijonte familje, por, megjithatė, ajo shpresoi qė njė ditė tė kthehej te familja e saj, nipėrit dhe mbesat, tė shijonte disa vjet ngrohtėsinė familjare, qė prej vitesh e kishte humbur. Pas burgut dhe internimit njė tjetėr gjė do ta dėnonte mė rėndė. Kanceri ia mori jetėn pėrfundimisht. Pas viteve “90-tė, Musine Kokalari ishte ndėr tė parat disidente qė u dekorua me medaljen “Martir i Demokracisė”. Me kujdesin e nipit tė saj, Hektor Kokalari, bėher rivarrimi i saj pranė familjarėve nė Tiranė. Nadje, pėr nder tė Musine Kokalarit, njė shkollė e kryeqytetit dhe njė fondacion mbajnė emrin e saj. Sot personaliteti i Musine Kokalarit ėshtė nė piedestalin e nderit, ndonėse dekorata “Nder i Kombit” i ėshtė vonuar asaj. Megjithatė, dekoratėn mė tė lartė Musinesė ia ka dhėnė vetė populli me vlerėsimin, konsideratėn dhe mirėnjohjen qė ka pėr tė.



Musine Kokalari, e panjohura nė arkiva


Alma Mile

Pena i mbeti i fundit mik. Deri nė gusht tė vitit 1983 ajo shkroi. Mėnyra mė e mirė pėr tė mbytur dhimbjen e trupit e tė shpirtit, pėr tė jetuar edhe pas vdekjes. Mbase ka qenė edhe kjo arsye pse e varrosėn duarlidhur me tela me gjemba gruan qė jo prej vetiu do kthehej simbol i intelektuales shqiptare. Me rastin e 8 Marsit, festės sė gruas, Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, nė bashkėpunim me Qendrėn Ndėrkombėtare tė Kulturės, organizuan dje “Njė mbrėmje pėr ty”. Historianė e studiues, rikujtuan kalvarin jetėsor, pėrmes tė cilit kaloi Kokalari, sollėn fakte tė reja pėr persekutimin e saj, por edhe kujtime tė vetė Musinesė, tė shkėputura nga shėnimet dhe dorėshkrimet origjinale tė cilat ruhen nė Arkivin e Shtetit. Sipas drejtores sė institucionit tė kujtesės, Nevila Nika, nė Arkiv gjendet njė fond i veēantė me emrin “Musine Kokalari” ku ruhet material i bollshėm, i panjohur me dorėshkrime, letėrkėmbime, shėnime tė sė parės grua shqiptare qė guxoi t’i bėnte opozitė regjimit komunist. Sipas Nikės, nė kėtė fond ruhen 88 njėsi arkivore, apo dosje, ku numėrohen 6806 faqe tė shkruara me dorė, apo tė daktilografuara, jo vetėm nė shqip, por edhe frėngjisht, italisht, gjermanisht, anglisht. Shėnimet i pėrkasin viteve 1921-1983, pra deri pak kohė para vdekjes sė saj. Nuk dihet se si kanė mbėrritur ekzaktėsisht deri nė arkiva kėto materiale, por koha kur u depozituan aty duhet tė ketė qenė pas sulmit persekutues ndaj saj dhe familjes Kokalari. Fatkeqėsisht kėto materiale nuk janė bėrė asnjėherė publike. Nė takimin e zhvilluar dje, ministri i MTKRS-sė, Bujar Leskaj, u shpreh se botimi i vepės i Musine Kokalarit ėshtė njė borxh ndaj saj, prandaj u bėri thirrje pasardhėsve dhe institucioneve tė tjera, pėr bashkėpunim, pėr publikimin e veprės sė kėsaj gruaje tė madhe. “Jemi shumė vonė pėr tė promovuar veprėn e saj, jemi shumė vonė pėr tė prezantuar figurėn e kėsaj intelektualeje, tė persekutuar dyfish nga regjimi”, - u shpreh Leskaj. Ministri deklaroi dje se institucioni i tij merr pėrsipėr botimin e studimit tė saj “Mbi Naim Frashėrin”, me tė cilin mbrojti doktoraturėn, por edhe tė tjera studime tė saj nė fushėn e gjuhėsisė e letėrsisė. Nga gjithė vepra qė ka lėnė Kokalari nė nėntor tė vitit 2003, u botuan vetėm 60 esse tė saj nėn titullin “T’isha njė lule”.

Intelektualja
Musine Kokalari u lind nė vitin 1917 nė Turqi, megjithatė vitet e rinisė i kaloi nė Gjirokastėr, prej nga rridhte familja e saj. Kreu studimet e larta pėr letėrsi nė Universitetin “La Sapienza” nė Romė dhe nė moshė fare tė re, gjatė viteve 1937-1942, publikoi skica dhe tregime tė shkurtra nė gazetat “Shtypi” dhe “Tomorri i vogėl”. Musine Kokalari, ishte ndėr tė parat gra, qė gjatė viteve’30, ngriti krye kundėr zakoneve tė vjetra, pėr njė shoqėri tė ndriēuar. Punoi pedagoge nė Institutin Femėror “Nana e Skanderbeut” nė Tiranė. Kokalari ishte njė nga themelueset e partisė Socialdemokrate.

Kur vdekja komandohet nga “lart”
“Pėr shėndetin tim nuk i drejtohem kujt, aq mė pak atij qė kishte nė dorė tė mė lehtėsonte dėnimin”. Kėshtu shkruante Musineja vetėm pak kohė para se tė vdiste, duke lėnė tė kuptohej se “ai” nuk ishte veēse Enver Hoxha i cili u kujdes deri nė fund pėr dėnimin e saj. E konsideruar si kundėrshtare e regjimit komunist, ajo u dėnua me 20 vjet burg dhe mė pas u internua pėr 22 tė tjerė nė Rrėshen, ku vdiq nė vitin 1983, nga kanceri. Bashkėkohėsit tregojnė se nuk iu dha mundėsia as tė kurohej nė spitalin onkologjik. Vdiq e vetme dhe u varros nga varrmihėsit. Kur e zhvarrosėn vite mė vonė, u pa se duart e saj ishin tė lidhura me tela me gjemba.

08/03/2006
KATEGORIA: Kulture
Shekulli.



Botohet vepra e plotė e Musinesė


2009


Dje ėshtė promovuar nė Ministrinė e Kulturės, nė dy vėllime, vepra e plotė e vajzės uragan. "Musine Kokalari; vepra", ėshtė pėrgatitur nga studiuesi Novruz Shehu. Njė pjesė e mirė e materialeve janė pėrkthyer nga italishtja, gjuhė me tė cilėn ka shkruar nė kohėn e studimeve nė vendin fqinj. Pjesė e kėtij botimi janė njė grup poezish dhe vargjesh tė lira, shkruar mė '37-'38 dhe botuar nė shtypin e kohės nga gazeta "Politika", me redaktor Andrea Varfi dhe Petro Marko. Vazhdohet mė tej me tri vėllime qė i pėrkasin letėrsisė etnografike, vitet '38-'44, si "Rreth vatrės", "Siē mė thotė nėnua plakė", "Sa u tund jeta", pėrmes tė cilave Musineja shpėrfaq edhe njė tablo tė traditave e riteve pėrmes njė forme qė arrin lehtėsisht te lexuesi. Njė sasi e madhe hulumtimesh, kryesisht nė fushėn gjuhėsore pėr dialektin e Gjirokastrės prezantohen pėr herė tė parė, ndėrkohė qė Shehu shprehet se ka ende materiale folklorike tė mbledhura prej saj, tė cilat para se tė vdiste ia ka dorėzuar tė nipit. Ėshtė pėrkthyer nga italishtja edhe studimi i titulluar "Naim Frashėri", tė cilin e ka mbrojtur nė vitin 1941, kur studionte pėr letėrsi para njė komisioni, nė pėrbėrje tė tė cilit kanė qenė dy personalitetet shqiptare Namik Resuli dhe Zef Skiroi. Pėrvoja e saj studentore vjen nė formė ditari, tė cilin e ka shkruar gjatė vitit tė katėrt tė studimeve. "Jeta ime universitare" (1940-1942), pėrkthyer po ashtu nga italishtja. Aty ajo flet pėr pėrjetimet e saj si studente, e po ashtu edhe pėr dashurinė e dėshtuar me njė italian. Musineja ka pasur korrespondencė me njė sėrė personalitetesh tė shquara tė asaj kohe, por ėshtė pėrzgjedhur nga dosjet nė Arkivin e Shtetit vetėm letėrkėmbimi me Aleksandėr Xhuvanin, Sotir Kolenė, Lasgush Poradecin, Mid'hat Frashėrin dhe Angelo Leotin. Pjesė e vėllimeve ėshtė edhe veprimtaria e saj si politikane.


Letėrsia dhe shkrimtari


MUSINE KOKALARI



Promovimi qė iu bė mbrėmė botimit tė dy vėllimeve tė para, - financuar nga Ministria e Kulturės dhe pėrgatitur pėr botim nga Novruz Shehu - nxjerrin nė dritė botėn letrare, jetėn private, si dhe veprimtarinė politike tė Musine Kokalarit. Nga arkivi i Bibliotekės Kombėtar botohet doktoratura pėr Naim Frashėrin, e papėrkthyer deri tani. Ese, skica letrare, poezi, si dhe letėrkėmbime tė ruajtura prej ‘44-ės. Ekziston nė inventar njė fjalor italisht-shqip, Vademekum, botuar nė ‘40-ėn, por nuk ėshtė gjetur. Mė poshtė pėr herė tė parė botojmė njė nga esetė e Musinesė pėr letėrsinė dhe shkrimtarin, mendohet tė jetė shkruar nė vitet ‘40
Letėrsia ėshtė mjeshtėria e tė shkruarit nė mėnyrė artistike, duke pasqyruar jetėn shoqėrore nė mėnyrė objektive. Shkrimtari ėshtė ai mjeshtėr qė ushtron letėrsinė nė dobi tė njerėzimit, nė shkallė kombėtare dhe ndėrkombėtare, me anėn e pendės. Ai bėn pėrgjithėsime mbi botėn, mbi njerėzit dhe mbi gjithēka, qė ėshtė lidhur me njerėzit dhe gjithė popujt, pėr zgjimin e tyre, pėr lumturinė e tyre. Shkrimtari riprodhon jetėn me anėn e pėrgjithėsimeve artistike, qė quhen figura artistike.
Figurat artistike shprehin ndjenjat, mendimet, qėllimet, dėshirat e personazhet, nga kėndi me tė cilin shkrimtari e shikon jetėn, pra shkrimtari ėshtė luftėtar i pendės, i cili me armėn e tij tė fuqishme mban qėndrim aktiv progresiv militant me njė qėllim e objektiv tė caktuar. Flas gjithmonė pėr shkrimtarin pėrparimtar. Pėr anėn progresive, traditat e vendit tė popujve tė shtypur kundėr forcave regresive.
Shkrimtarin qė me armėn e tij tė fuqishme ka mbrojtur lėvizjen patriotike, pėr lirinė dhe pavarėsinė e atdheut. Pėr shkrimtarin qė ka mbrojtur kulturėn kundėr obskurantizmit, pasojė e pushtimeve dhe e shtypjes qė mbante nė kėmbė paditurinė. Pėr shkrimtarin qė ėshtė vėnė nė shėrbim tė luftės sė kulturuar dhe nė formimin e njeriut parimor. Qėndrimin qė mban shkrimtari ndaj personazheve, ndaj problemeve, ndaj marrėdhėnieve shoqėrore, ideve dhe perspektivės. Tė gjitha kėto pėrcaktojnė pėrmbajtjen ideologjike, rolin pozitiv qė luan ai, si njeri pėrparimtar. Mendimi qė e pėrshkon veprėn, qėllimi qė mbron ai, pėrcaktojnė pikėpamjet e tij politike. Kjo arrihet, bėhet e dobishme nė sajė tė gjuhės sė shkruar, tė gjuhės amtare, si mjet komunikues midis njerėzve.
Shkrimtari, si luftėtar i pendės, lufton pėr gjithēka ėshtė nė dobi tė njerėzimit, duke filluar nga atdheu i tij.
Vepra e tij ėshtė pasqyrė e realitetit shoqėror. Sa mė afėr interesave patriotike dhe shoqėrore, sa mė i gjerė dhe i thellė horizonti i tij dhe njohja e jetės, sa mė e fuqishme tė jetė ideja emocionale, aq mė shumė ndikon ai nė njerėzit, pėr ecjen e tyre pėrpara. Letėrsia, duke mbrojtur njerinė e punės, lot njė rol pozitiv nė jetėn e individit, si qenie shoqėrore, nė lidhje me interesat e pėrbashkėta kombėtare dhe progresin shoqėror.
Pra, letėrsia pėrmbledh gjithė rregullat letrare dhe njohurinė e veprave tė gjinisė sė saj. Estetika, si teori e sė bukurės, tė dobishmes, me anėn e artit bėn pėrpjekje pėr tė pasqyruar realitetin objektiv shoqėror sa mė tė gjallė dhe sa mė parimor.

***

Prodhimi letrar qė nė fillim kur zuri tė hidhte ēapet e para ėshtė lidhur ngushtė me ndjenjėn kombėtare. Liria e Shqipėrisė ėshtė burimi i kulluar i dellit poetik, si gruaja e bukur pėr poetin e dashurisė. Pra ėshtė pasqyra e vėrtetė dhe besnike jo tė ngjarjeve tė kohės historike e tė lėvizjes kombėtare, po vetė ndjenja e atdhedashurisė qė qe qėllimi kryesor i lėvizjes.
Historia e Shqipėrisė ėshtė pak e njohur, e errėt. Para shekullit 15, ka formėn e njė legjende. Ēdo gjė me hamendje. Pas kėtij shekulli, mė tepėr se njoftime dhe burime historike ėshtė mungesa e njė studimi serioz, e njė punimi siē duket, gjė qė mungon ende tek ne, se deri mė sot kemi pasur jo vetėm bashibozukė tė luftės, edhe bashibozukė tė kulturės.
Sa e errėt ėshtė historia, aq mė shumė mungon zhvillimi i letėrsisė ose mė mirė pėrveē kėngėve popullore, s’ka pasur gjė tjetėr.
Lėvizjet kombėtare tronditėn shoqėrinė. U trondit shoqėria, u zgjuan shpirtrat. U-zgjuan shpirtrat, u-ndie nevoja e buēimit tė ndjenjės, tė vuajtjes, tė dhimbjes, tė shpresės- lindi letėrsia.
Letėrsia shqiptare nuk mund tė ndahet dhe as qė mund tė kuptohet e vetėm mund tė ēmohet po ta lidhėsh ngushtė me ngjarjet politike edhe me shkallėn e shoqėrisė qė pėrfaqėsonte.
Njėra pa tjetrėn janė tė cekėta.
Historia e popullit shqiptar, kur pushoi tė ishte histori politike, pasqyron njė shoqėri individėsh anonimė, qė s’mendonin pėr gjė tjetėr, veēse pėr bukėn e gojės, pėr shtėpinė e tij brenda. Mungonte ideali, e pra mungonte ndjenja. Mungonte letėrsia
Ēdo ngjarje historike, ēdo lėvizje kombėtare kundėr zaptonjėsit tė mėmėdheut ka qenė vetvetiu njė lėvizje shoqėrore, njė kryengritje ku gjendja ekonomike, po e ndėrgjegjėsonte. Gjendja ekonomike e varfėr si pasuri nė vetvete, e varfėr nga mjetet qė ta shtojnė atė, kanė qenė shkaqet e para tė politikės shqiptare; mbėshtetja te njė - tek njė shtet m’i madh - robėri si pėrfundim.
Mungesa e vetėbesimit kombėtar. Por, kjo e metė ėshtė edhe nė letėrsinė qė s’kemi bėrė gjė tjetėr, veēse ta marrim nga tė huajt, ta kopjojmė nga tė huajt, ta pėrshtatim si tė huajt.
Mungon me tė vėrtetė, si nė prozė, po edhe nė poezi psikologjia kombėtare. Ndjenja kombėtare e poezisė sė lehtė ose mė mirė tė vjershės, qė ka mbushur revista tė shumta nuk pasqyron shoqėrinė shqiptare, po ndjenjėn, nuk ėshtė fryti i psikologjisė ngjarjeve e tronditjeve tė shpirtit tė shqiptarit, po ėndrra qė ushqente. Kjo varfėri duket mė tepėr nė prozė. Novela e varfėr nuk pasqyron tipin shqiptar. Romanci mungon fare. Ende nuk ėshtė formuar kultura shqiptare.
Shqiptari jashtė atdheut tė tij ka bėrė shumė punė, ka arritur nė shkallė tė lartė, kurse nė vendin e tij aspak. Horizonti i vogėl, i varfėr, lufta e jetės, e punės, melankolia e madhe. Nerva tė dobėta qė bie nė gjumė. Shpirti oriental. Mungon shpirti i kritikės me vend. Mjerė ay shqiptar qė do tė bėj diēka, nė ēdo lėmė. Kush pyet pėr Shqipėrinė? E kush e mėsonin nė gjuhėn shqip? Kush e pėrkrahnin Shqipėrinė politikisht? Asnjeri. Jeta e jonė: ngjan pellgut me ujėra tė kulluar nė fillim e pak nga pak zė njė cipėz dhe fle. Qelbet mė nė fund. Kėshtu ne vdesim pėr sė gjalli.

23/10/2009
standart




Musine Kokalari: Si u krijua Partia Social-Demokrate


alma mile



Shkrimet e letrares sė re, kredoja e saj politike, letėrkėmbime... Mė nė fund vepra vjen e plotė dhe bashkė me tė edhe jeta e saj. Me mbėshtetjen e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve botohet vepra e plotė e publicistes dhe njė prej politikaneve tė para shqiptare, Musine Kokalarit. Vepra e ndarė nė dy volume, e pėrgatitur nga Novruz Shehu, ofron njė lėndė tė pasur, duke i dhėnė mundėsinė publikut tė njohė se cila ka qenė nė tė vėrtetė Musine Kokalari. Ajo lindi nė vitin 1917 nė Adana tė Turqisė, pėr t’u vendosur nė moshė shumė tė re nė Gjirokastėr. Studion nė shkollat mė tė mira tė kohės, ku edhe nis krijimet e para. U diplomua nė Universitetin e Romės pėr letėrsi. Pas kthimit do tė jetė njė nga aktivistet e shquara tė kohės kundėr pushtimit. Ėshtė njė nga themelueset e partisė Social-Demokrate, gjė qė do t’i vinte prangat disa herė. Pasvitesh burgu e internimi ndahet nga jeta nė vitin 1983 nga kanceri. Pėrveē krijimtarisė letrare, njė pjesė e rėndėsishme e veprės sė Musinesė ėshtė dėshmia-amanet “Si u formua Partia Social-Demokrate”, ku pėrveēse tregon si u krijua kjo forcė politike, dėshmon pėr situatėn e kohės, pretendimet e Partisė Komuniste, pėrplasjen e Nexhmije Hoxhėn dhe bisedat me Mit’hat Frashėrin. Ky dorėshkrim i shkruar nė vitin 1972, iu besua Arkivit tė shtetit, qė tė mos zhdukej.

Pjesė nga libri


Unė u laureova nė nėntor 1941, duke mbrojtur tezėn nė pėrgjithėsi pėr jetėn dhe veprėn e Naim Frashėrit, nė katedrėn e gjuhės shqipe, qė pėrfaqėsohej nga arbėreshi Zef Skiroi dhe Namik Resuli. Ne jemi brezi i rritur dhe ushqyer me ndjenja, mendime tė vėllezėrve Frashėri. Ata tė tre ishin pėr ne apostuj tė shqiptarizmit, tė lirisė, tė barazisė, tė demokracisė. Kėta ishin tė shtrenjtė pėr ne, nuk mund ta kuptonim Shqipėrinė pėr mendimet, veprat dhe idealet e tyre dhe pėr kėtė trashėgimi kishim njė adhurim dhe pėr djalin e Abdyl Frashėrit qė ishte Mitat beu, ose Lumo Skėndoja, si mbante emrin dhe libraria e tij. Ai ishte biri i Abdyl Frashėrit. Plak i mbajtur mirė, me flokė tė bardha, veshur me elegancė, me papion nė vend tė kravatės. Megjithėse i merrej goja ne e dėgjonim me kėnaqėsi. Libraria e tij ishte vendi ku Zogu vihej nė lojė. Urrejtja e tij pėr tė ishte njė ushqim qė ne i jepnim tė gjithė dhe me pėrēmim, siē bėnte Sotir Kolea, Aleksandėr Xhuvani, Mati Logoreci, qė na rrethonin me dashurinė dhe interesimin e tyre tė pėrditshėm dhe tė pėrhershėm. Kėta simbolizonin Shqipėrinė demokratike tė lirisė sė fjalės, tė diturisė qė tė hynte nė popull dhe tė vegjėlisė dhe tek njė e ardhme mė e mirė, mė e lumtur, pa varfėri...
Pushtimi italian nxori nė plan tė parė luftėn. Gjithė ish tė emigruarit tė kohėn e Zogut, tė kthyer nė vend, kishin dėshirėn qė me njė luftė demokratike dhe tė mbėshtetur nė ndihmėn e aleatėve, tė arrinin nė njė Shqipėri demokratike konstitucionale qė ishte dhe opinioni i demokratėve tė vendit. Kurse grupet komuniste arritėn nė njė marrėveshje midis tyre dhe formuan Partinė Komuniste Shqiptare, pėr njė luftė tė pandėrprerė dhe pa kompromis. Kėshtu, fati tragjik i demokratit u gjend nė udhėkryq. Dakord me luftėn, po e shikonin qė fronti ishte njė forcė unike udhėheqėse dhe drejtuese qė kishte partinė Komuniste qė e drejtonte dhe synonte nė marrjen e pushtetit. Propaganda pansllaviste dhe elementė jugosllavė qė ndodheshin nė radhėt e tyre gjithmonė kishin parandjenjėn e njė rreziku dhe kurthi nga ana e tė huajve. Tė gjithė e donin luftėn, po e shikonin se partia Komuniste, e dalė nga elementėt qė kapėrcyen kufijtė e grupeve dhe qė bėnin luftėn me epėrsinė e saj, i vinin elementėt demokratė tė shkonin pas qerres, nėn urdhrat e tyre, dhe s’kishin asnjė gjė tjetėr nė dorė, pasi vetė ata ishin inkuadruar, pa njė ide tė qartė mbi lėvizjen e tė ardhmen dhe nuk kishin njė objektiv tė caktuar dhe as qė i linin tė formoheshin duke vėnė pėrpara parullėn nacionalēlirimtare si detyrė mė imediate. Me gjithė vlerėsimin qė i bėnin luftės, kuptonin qė ishin vetėm sa pėr tė kapėrcyer atė fazė tė domosdoshme deri nė ēlirim. Elementi nacionalist pėrfshihej, si tė thuash, nė Ballin Kombėtar, organizatėn heterogjene, pa ndonjė formė organizative tė pėrcaktuar, me njė program tė gjerė demokratik qė, pėrpara rrezikut komunist nguronte dhe shihte rrezikun nė tė ardhmen e Shqipėrisė parlamentariste. Ky grumbull elementesh, me tendenca tė ndryshme emėrtohej me nacionalizėm tė thjeshtėsuar, pa njė pėrcaktim shoqėror, qoftė reformist.
Nė komitetin qendror, qė flitej se ishte formuar, qėndronte figura e Lumo Skėndos, i biri i Abdyl Frashėrit, qė pėrfaqėsonte atė trashėgimi taktike si nė luftėn me hope, se pėr Shqipėrinė demokratike frymėzonte manifesti politik i Sami Frashėrit. Respekti pėr Lumo Skėndon ishte i pakufishėm. Ishte njė figurė e njohur. Dekallogu i ballit ishte demokratik. Pengesat e luftės paraqiteshin nga goditjet komuniste, kurse pala tjetėr ishin ato pėr oportunitetin me okupatorin. Qe krijuar njė psikozė e gjerė dhe njė dėshirė e madhe bashkimi midis dy organizatave.
Mė kujtohet njė herė tė vetme qė pata rast tė bisedoja drejtpėrdrejt me Lumo Skėndon nė librarinė e tij. Akoma nuk qe hedhur nė ilegalitet. Ai u ankua se nė Shqipėri kishin hyrė agjentė jugosllavė e do merrnin kalanė nga brenda.
-Komunistėt e mbajnė me premtime fshatarėsinė dhe punėtorėt e thjeshtė, Musine, mė tha. Kėtu jemi pėrpara njė rreziku tė jashtėm qė gjithēka do tė shkojė nė dobi tė tė tjerėve, gjithė ky gjak. Unė jam kundėr komunistėve qė mbrojnė idetė e tyre, po flas pėr komunistėt shqiptarė dhe ja (mė dėftoi njė tė ri). Ai ėshtė komunist, po e shikon me tjetėr sy. Ai mė parė mendon pėr Mėmėdhenė dhe nuk ėshtė aspak dakord me kėta qė udhėheqin dhe nuk dihet se kush fshihet pas tyre.
-I nderuari Mitat Bej, - i thashė unė, ju diskutoni njė ēėshtje thjesht nacionale.
-Po kjo ėshtė sot pėr sot kryesorja, mė tha. Vėrtet nė qoftė se luftohet, ose presim momentin e goditjes pėr tė mos u dėmtuar shumė ėshtė njė ēėshtje nacionale. Mirėpo, komunistėt, bashkė me nacionalizmin, japin premtimin se ēdo fitojnė nesėr kur tė ēlirohet Shqipėria. Se mos do t’i mbajnė premtimet.
-Atė do ta dėftojė koha, u pėrgjegja unė. Po vetėm fjala nacionalizėm nuk e mbush zemrėn e fshatarit dhe tė punėtorit, qoftė dhe me shpresė tė rrema. Fjala nacionalizėm, e zhveshur i pėrket tė kaluarės, kurse e ardhmja kėrkon ndryshimet shoqėrore ekonomike qė duhen gėrshetuar me fjalėn nacionalizėm.
-Kur tė ēlirohet Shqipėria, mė tha, unė vetė do tė vishem me opinga dhe do tė shkojė fshat mė fshat pėr tė shpėtuar fshatarin nga varfėria dhe padituria.
-Mirė, po kėtė duhet ta thoni sot bashkė me luftėn, me dyfekun dhe me pendėn qė tė ndjekė nga prapa pėr atė qė ke nė zemėr.
Rreziku komunist ėshtė mė kryesor, mė tha ai. Unė vetė, ti e di qė s’kam kurrgjė se humbas si pasuri se s’kam kurrgjė, veē librarisė, qė sheh dhe atė personale qė do tė lė trashėgim pas vdekjes, shtetit dhe brezave tė ardhshme. Po diktatura e kuqe ėshtė mizore dhe derdh lumenj gjaku. Ndodhemi pėrpara njė kasaphane.
-Po as unė s’jam komuniste dhe as qė e kuptoj atė, si ēdo gjė dhe vetė s’kam se ē’tė humbas si pasuri veēse botėkuptimin e mėsonjėsve tonė tė nderuar, tė sakrifikuar qė na kanė rritur. Kėtu ėshtė tragjedia tonė, e demokratit qė e pret diēka qė ai nuk e kupton dhe arrin ta marri vesh dhe ndodhet pėrpara njė udhėkryqi. Po njė gjė ėshtė e qartė, ata luftojnė dhe organizohen. Japin prova dhe sakrifikohen.
-Dhe ne nuk duhet t’i lėmė ata tė kenė supremacinė, tha Mitat Beu.
-Atė e fitojnė duke luftuar. S’ia u ndalon dot. Ju i rrihni ēėshtjet dhe qėndroni nė vend. Ata organizohen dhe vrasin italianėt.
Kėshtu u ndamė. Unė s’pata rast ta takoja mė gjer nė fund.

Pėrplasja me Nexhmije Hoxhėn


Dėshira e flaktė e tė gjithėve ishte bashkimi. Kurse unė e shikoja jo nė prizmin e njė bashkimi tė ballit Kombėtar me fronin Nacionalēlirimtar, mbi njė bazė aleance demokratike dhe mbi kėtė bazė, kur rashė nė kontakt me Nexhmije Xhuglinin (Hoxha mė vonė) dhe parashtrova intensifikimin e luftės kundėr okupatorit unė ja parashtrova qė tė hynim nė gjirin e Frontit Nacionalēlirimtar, jo si individė tė veēantė, po si njė grup demokratik, ose mė mirė si parti (Social Demokrate qė pėrfaqėsonte rrugėn e mesme qė tė lidhte me tė forcat e pa kristalizuara, duke u radhitur me tė nė aleancė me Partinė Komuniste nė gjirin e Frontit Nacionalēlirimtar). Ajo nuk e pranoi kėtė tezė dhe tha se sot nuk ėshtė koha e formimit tė partive tė tjera, po e organizimit tė luftės kundėr okupatorit.
Ē’tė keqe ka kėtu? I thashė unė. Ju jeni komunistė dhe midis jush i rrihni dhe problemet shoqėrore mbi parimet tuaja, ne jemi demokratė dhe rrahim midis nesh problemet shoqėrore dhe njėkohėsisht i japim rėndėsi me radhė tė parė luftės kundėr okupatorit.
Kėto mbledhje qenė bėrė nė shtėpinė e mėsueses Razie Hallullit, ajo vetė ishte pjesėtare, ishte edhe Mefarete Frashėri, Afėrdita Asllani si dhe Gjokoroce. Kėto tre tė parat mė pėrkrahnin, e fundit mbante heshtje. Nė atė periudhė lufte tė pėrbashkėt, nxuarmė numrin e parė tė revistės “Gruaja shqiptare”. Unė bėra hyrjen, shkrova njė tregim “Hieja e djalit”, po kėmbėngulja e Nexhmijes vazhdoi. Ajo dėshironte qė ne tė urdhėroheshim prej saj, tė vepronim sipas urdhrave tė saj dhe asgjė tjetėr. Ky moskuptim dhe mosdashje pruri largimin tim sė fundi nga gjiri i Frontit Nacionalēlirimtar ku tentova qė tė hynim si njė grup, nė fillim dhe tė formonim Partinė Social-demokrate bashkė me luftėn kundėr okupatorit.

Krijimi i Partisė Social-Demokrate


Duke u mbėshtetur tek Dekallogu, thashė qė tė formohej Partia Social-Demokrate. E pranuan dhe pas shumė debatesh, mė tepėr unė me Isuf Luzin pėrpiluam programin e Partisė dhe moralisht njohėm Skėnder Muēon si udhėheqės qė tė mirrej mė tej. Unė shkova tė bisedoja me Mitat benė, po nuk e gjeta, po fola me Hasan Dostin, qė ishte zėvendėsi i tij. Ky njeri i ditur, modest dhe i butė, s’kish asnjė iniciativė, vetėm atė njeri qė ishte dakord se ē’thoshte Mitat Beu, vetė nuk lidhte dot as dy fjalė.
Ja parashtrova krijimin e Partisė Social-Demokrate . ai u pėrgjigj se Mitat beu nuk ishte dakord dhe nuk e aprovonte. U pėrgjegja se ne nuk kishim nevojė pėr aprovimin e tij, pasi atė e pėrfshinte Dekallogu. Ne botuam njė trakt dhe lajmėruam formimin e saj. U bė vetėm njė mbledhje. Atė e organizoi Skėnder Muēua. U mblodhėm nė njė shtėpi nė rrugėn e Elbasanit. Ishin mbledhur rreth 60 burra...

Pse dėshtoi mbledhja e Mukjes


Bashkimi i Mukajt (mbledhja e Mukjes) u prit me gėzim nga tė gjithė. U bė njė bashkim. Prishja e saj qe njė keqardhje e tė gjithėve. Komunistėt hapėn fjalė se ballistėt nuk donin tė luftonin. Mirėpo u kap korrieri, me vendimet e Komitetit Qendror tė partisė Komuniste qė dėnonte qėndrimin dhe vendimin e Ymer Dishnicės dhe tė shokut tė tij. Udhėzohej qė tė shkruhej dhe tė forcohej dashuria me Bashkimin Sovjetik dhe shumė gjėra tė tjera. Kėtė e botuan dhe u pa se ishte fronti, ose mė mirė komunistėt qė e prishėn bashkimin e Mukajt, po jo se ballistėt nuk deshėn tė luftonin. Ishte njė moment qė e cilėsoi se qėllimi ishte se komunistėt donin tė merrnin fuqinė. Nė kėtė kohė shumė elementė u shkėputėn nga fronti dhe sidomos ikja e Xhelal Staraveckės pruri shumė dėme. Ai i njihte komunistėt dhe bazat e tyre. U bėnė shumė vrasje. Njė grup tė rinjsh ikėn nė berat dhe forca gjermane intensifikohej mė keq. Balli u paralizua. Bėri nė berat Kongresin dhe njė pjesė e krerėve tė tij, si Kolė Tromara, Bahri Omari, Koēo Muka muarnė pjesė nė qeveri. Unė nuk e nxora mė gazetėn. U mora vetėm me letėrsi. Ēdo pėrpjekje qe e kotė, nga tė dy palėt.

Arrestimi i parė


Filloi lufta e Tiranės. 12 nėntor, mi morėn dy vėllezėr e shumė veta nė lagje (pėr fat njė vėlla i tretė ishte i sėmurė me tifo) i vranė “ushtarėt ēlirimtarė”. Mė 13 nėntor mė arrestuan. Mė mbajtėn nė njė shtėpi tek lagja jonė. Ndaj tė gdhirė kaluam tek rruga e Fortuzit, ndenė gatishmėrinė e tanksit gjerman. Na shpunė nė rrugėn Bardhyl. Na pėrplasėn nė bimsat e njė shtėpie ku qenė shumė tė burgosur, tė mbledhur andej-kėndej. Mė mori nė pyetje Sylo Kozeli dhe Sotir Polena. Mė thanė:
-Je social-demokrate?
-Po, u thashė.
-Ke prurė pėrēarje
-Bini njė njeri qė ta vėrtetojė kėtė, i thashė unė.
-S’ke bėrė luftė.
-S’na latė ju tė bėnim.
-E ē’ke bėrė?
-Jam marrė me shkrime. Kam botuar libėr pėr fėmijė.
-Libėr, u pėrgjigj me injorancė Sylo Kozeli
-Lufta ėshtė bėrė dhe bėhet me pendė dhe me armė. Ti e bėre me armė, por me pendė, s’je i zoti ta bėsh.
Mė dėrguan prapė nė birucė. Erdhėm tek rruga e Dibrės. Mė liruan njė herė, mė kapėn pėr herė tė dytė, ku mė vizitoi Beqir Balluku. Pėr 28 nėntorin 1944 mė liruan. Dy vrasje nė pafajshme, nė shtėpi mė gjeti ēlirimi dhe me pasigurinė e rrojtjes. Filloi tragjedia e individit demokrat nėn diktaturėn e proletariatit.

Krijimtaria nė dy vėllime

Dje nė ambientet e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve u organizua promovimi i veprės sė Musine Kokalarit. Njė botim i mundėsuar nga MTKRS, pėrmes shtėpisė botuese “Geer, 2009”. Vepra e Musine Kokalarit ėshtė pėrmbledhur nė dy vėllime. Pėrmes njė pune tė kujdesshme, pėrgatitėsi, Novruz Shehu, ofron njė material tė ngjeshur, duke ia lėnė vetė lexuesit tė nxjerrė pėrfundimet mbi veprėn e Musine Kokalarit. Nė vėllimin e parė, pas hyrjeje tė bėrė nga autori, ku tregon ndėr tė tjera dhe pėr sėmundjen dhe mėnyrėn se si vdiq Kokalari, ofrohet njė pėrmbledhje me vargje poetike dhe tregime, tė shkruara gjatė viteve 1937-1938, nėn titullin “Kolla e vdekjes!”. Mė tej vijon punimi i saj i diplomės, sė mbrojtur nė vitin 1941 mbi figurėn e rilindasit Naim Frashėri. Jeta e vajzės sė re vjen pėr faqeve tė kujtimeve tė saj “Jeta ime universitare”, shkruar nė vitin e fundit tė studimeve nė Romė. U shkrua nė gjuhėn italiane dhe ėshtė njė dėshmi e kohės nė tė cilėn u shkruan kėto kujtime (1940-1942). Nė vėllimin e dytė vijojnė tė tjera vepra tė Musinesė, si “Sa u tunt jeta”, “Rreth vatrės”, etj. Botohet korrespondenca e saj, dėshmia mbi themelimin e partisė Social-demokrate.

Arrestimi i dytė, mbrojtja


Mė 23 janar 1946 u arrestova. Tė parėt qenė grupet zogiste dhe tė rezistencės. Ata u arrestuan nė 10 janar... Pretenca qe e fortė. Sa herė qė vėrtitej, gjithmonė akuzohesha unė. Mendova se do mė dėnonte me vdekje. Veē kėsaj, prokurori mė akuzoi se mora fajet e tė tjerėve sipėr. Unė s’thashė as jo, as po. Erdhi dita e mbrojtjes sė tė pandehurve. Unė s’pranova avokat. E pėrpilova vetė mbrojtjen. Po ama ata s’e dinin se ēfarė pėrmbante. Prokuroi mė akuzoi se ishim njė bllok qė donim tė pėrmbysnim pushtetin. Mė dėnoi me 30 vjet. Unė me mbrojtjen nė dorė, u afrova tek mikrofoni. Fillova leximin. Thashė: “nė kėtė gjyq janė tė pandehur 36 veta. Katėr grupe. Nė tre grupe kemi njė gjė tė pėrbashkėt: njė notė drejtuar aleatėve, qė tė shtyheshin votimet dhe si koalicion demokratik tė merrnim pjesė nė zgjedhje. Jo pėr pėrmbysjen e pushtetit, por pėr zgjedhje demokratike”.

panorama.



Musineja e plotė


VIOLETA MURATI



Gjithė jeta letrare e Musine Kokalarit tani ėshtė e hapur. Kur para pak kohėsh, drejtoresha e arkivit shtetėror, Nevila Nika, konfirmonte numrin total tė dokumentacionit qė zotėronte nga kjo autore, duke arritur nė shifrėn e 88 dosjeve, tha njėkohėsisht se familjarėt e Musinesė janė krejtėsisht tė hapur pėr ta hedhur nė treg lėndėn e trashėguar nga shkrimtarja. Duke lejuar tė drejtėn e autorit dhe me nismėn e shoqatės “Musine Kokalari”, Ministria e kulturės ka mbėshtetur botimin e plotė tė veprave tė Musine Kokalarit. Sot njihet liria e shtypjes dhe dalja nė treg e veprės sė plotė tė Musinesė, qė do tė promovohet nė mjediset e MTKRS-sė, njė punė e kuruar nga studiuesi Novruz Shehu.
Ndonėse vepra e Musine Kokalarit ishte e rekomanduar nga Ministria e Arsimit nė listėn e titujve pėr procesin mėsimor, deri tani ajo ka qenė e paplotė nė treg.
Njė pjesė e njohjes me veprimtarinė letrare tė Musinesė nisi tė dalė nė dritė nė vitet 2000, ku mė shumė paraqitet portreti i saj politik, si themeluese e Partisė Socialdemokratike, si dhe jeta e saj nė diktaturė, burgimi. “Si lindi Partia demokratike”, botime tė Naim Frashėrit, sillnin nė mėnyrė tė pjesshme shkrime, artikuj, ese dhe kujtime nga jeta e Musine Kokalarit. Nė vitin 2004 botimin e parė letrar e shohim nė Kosovė, nga “Faik Konica”, duke qenė njė vullnet mė shumė familjar pėr veprėn e Musinesė sesa nismė politike e Ministrisė sonė tė kulturės.
Disa herė ka pasur pėrpjekje dhe premtime njėkohėsisht, se do tė bėhej gati projekti pėr botimin e gjashtė veprave tė Musinesė, ku pėrfshihen disa gjini letrare dhe politike. Edhe njė botim i para dy viteve, ndonėse u promovua po nė mjediset e ministrisė, kujdesur po nga Novruz Shehu, nuk ishte i plotė, madje rezervat pėr kėtė botim shkojnė mė shumė pėr nga cilėsia dhe mbledhja e tė dhėnave qė nuk e pėrmbushnin kėrkesa estetike tė njė botimi siē do ta meritonte Musineja. Ndonėse edhe nė kėtė botim njihemi pjesėrisht me letėrkėmbimet e shkrimtares me figura dhe personalitete tė kohės, ku hidhet njė dritė mbi arsyet e burgosjes sė Musines qė lidheshin direkt me aludimet mbi dashurinė qė kishte diktatori Enver Hoxha pėr kushėrirėn e tij, njė rast incesti pėrballė tė cilit shkrimtarja dhe politikania pranoi burgun, deri nė vdekje. Kjo ndoshta ėshtė pjesa e panjohur dhe e pa thėnė drejtpėrdrejt, ajo “rozė” e historisė sė marrėdhėnieve mes diktatorit dhe arsyes pse Musineja la jetėn nė burg, pa pranuar “fajin”.
Dhe kjo anė e jetės private e Musinesė vjen shumė e copėtuar, nga autori Shehu. Aq sa vepra letrare dhe ajo politike pėr njė personalitet si Musineja mė shumė mund tė quhet aksion pėr publikim dhe kjo falė familjes sesa ndonjė vullnet politik pėr ta pasur strategji rehabilitimin e njerėzve tė letrave, vepra e tė cilėve u ndalua dhe nuk kanė parė dritėn e botimit deri tani, nė vepra tė plotė. Siē po na vjen rasti i Musinesė.
Nė vitin 2006, nga Ministria e Kulturės ėshtė deklaruar njė ēmim pėr shkrimtaren mė tė mirė grua, po ashtu sikurse dhe shpallja e ēmimit me emrin e “Teodor Kekos”, dhe ky rast mbeten ēmime tė padhėna dhe konkurse tė pabėra.
Tė gjitha nderet politike Musinesė i janė bėrė pėrpara se t’i botohet vepra, si “Nderi i kombit”, po ashtu dhe me medaljen nga Presidenti i Republikės “Martir i Demokracisė”. Musineja u lind nė Adana tė Turqisė nė vitin 1917 (sipas pasaportės sė saj dhe disa dėftesave shkollore), ndėrsa sipas njė shėnimi biografik tė vetė Musinesė ditėlindja e saj ka qenė 25 tetor 1918, nė njė familje gjirokastrite intelektuale e me tradita patriotike. Ishte vajzė e vetme midis 4 vėllezėrve. Babai i saj, Reshati, ishte jurist, nė vitin 1920, pas Kongresit kombėtar tė Lushnjes, si shumė atdhetarė tė tjerė kthehet nė atdhe. Dy vėllezėrit e saj mė tė mėdhenj, Vesimi e Mumtazi ishin profesorė nė Liceun francez tė Gjirokastrės, por u pushuan nga puna sapo erdhi nė fuqi A. Zogu. Mumtazi ishte edhe kryetar i shoqėrisė “Bashkimi” dhe organizator i sporteve veēanėrisht i futbollit. “Jetonim e punonim nė mėnyrė tė thjeshtė e tė kulturuar nė mes tė librave. Ishim familje demokrate, por jo revolucionare... Zhvillimin e pikėpamjeve demokratike mbeti trashėgim nė gjirin e familjes nė rrugėn tradicionale tė kulturės pėrparimtare dhe qėndrimeve demokratike nė marrėdhėniet shoqėrore...” - shkruan vetė Musineja. Shkollėn fillore e kreu nė Gjirokastėr, ndėrsa tė mesmen nė Tiranė. Studimet e larta i bėri pėr gjuhė - letėrsi nė universitetin “La Sapienza”, nė Romė nė vitin 1941. Tema e diplomės sė saj ishte mbi Naim Frashėrin.
Emėrohet mė 22 shtator 1942 profesoreshė me orė speciale pėr lėndėn e gjuhėsisė pranė institutit femėror “Nana e Skėnderbeut” nė Tiranė. Gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, ajo qėndron nė Tiranė, ku pėrveē punės sė saj si profesoreshė e gjuhės, merret edhe me krijimtari letrare, tė cilat edhe i boton, studime nė fushėn e gjuhės e folklorit, si edhe me shqipėrime tė veprave tė autorėve tė huaj. Ajo kontribuon edhe nė mbarėvajtjen e librarisė “Venus” dhe nė shtypshkronjėn “Mesagjeritė Shqiptare”, pronė e vėllezėrve tė saj, tė cilat ishin vatra tė pėrhapjes sė kulturės dhe atdhedashurisė.
Njė tragjedi trondit familjen Kokalari, forcat partizane komuniste mė 12 nėntor 1944 nė prag tė largimit tė forcave gjermane nga Tirana, pushkatojnė pa gjyq dhe pa asnjė arsye mjaft njerėz tė pafajshėm e midis tyre edhe dy vėllezėr tė Musinesė. Ishte vetėm fillimi i kalvarit tė gjatė tė vuajtjeve qė prisnin jo vetėm kėtė familje tė nderuar, por tė gjithė Shqipėrinė. Por megjithatė ajo nuk heq dorė nga idealet e saj. Vazhdon tė jetė e angazhuar nė jetėn politike tė vendit. Sė bashku edhe me intelektualė tė tjerė nacionalistė ajo duke parandjerė rrezikun qė po i kanosej vendit nga vendosja e regjimit komunist harton dhe nėnshkruan njė promemorie pėr misionet aleate nė Shqipėri, nė lidhje me zgjedhjet e para parlamentare. Shpresat e Musinesė dhe tė tė gjithė patriotėve, qė mendonin se Shqipėria do tė ishte njė republikė demokratike parlamentare e tipit perėndimor u shuan shumė shpejt nė mėnyrė tragjike. Shqipėria u la nga aleatėt perėndimor nėn sferėn e ndikimit sovjetik dhe tė gjithė ata qė punuan ose ndoshta thjesht e menduan e dėshiruan tė kundėrtėn pėrfunduan para togave tė ekzekutimit, burgjeve, kampeve, internimit dhe shtypjes dhjetėravjeēare. Musineja u burgos, u dėnua e mė pas vuajti internimin nė Rrėshen deri sa ndėrroi jetė.
Nė Arkivin Qendror tė Shtetit, sot, ka njė fond arkivor me emrin “Musine Kokalari”. Nė kėtė fond janė vendosur dorėshkrime autografe tė saj, letėrkėmbim me persona tė ndryshėm dhe familjarė, dokumente mbi veprimtarinė e librarisė “Venus” dhe shtypshkronjės “Mesagjeritė Shqiptare”. Fondi ka gjithsej 88 njėsi ruajtje ose thėnė ndryshe dosje, 6806 fletė. Kufijtė kohorė tė dokumenteve janė 1921 deri 1983. Dokumentet janė dorėshkrime, shtypshkrime e daktilografime dhe janė tė shkruara nė gjuhėt shqip, frėngjisht, anglisht, italisht, gjermanisht.
Pjesė e kėtij botimit tė plotė qė prezantohet sot pėr herė tė parė janė njė grup poezish dhe vargjesh tė lira, shkruar nė ‘37-‘38 dhe botuar nė shtypin e kohės. Vazhdohet mė tej me tri vėllime qė i pėrkasin letėrsisė etnografike, vitet ‘38-‘44, pėrmes sė cilave Musineja shpėrfaq edhe njė tablo tė traditave e riteve pėrmes njė forme qė arrin lehtėsisht te lexuesi. Njė sasi e madhe hulumtimesh, nė fushėn gjuhėsore pėr dialektin e Gjirokastrės prezantohen pėr herė tė parė, ndėrkohė ka ende materiale folklorike tė mbledhura prej saj, tė cilat para se tė vdiste ia ka dorėzuar tė nipit. Ndėrkohė qė pėrvoja e saj studentore vjen nė formė ditari, tė cilin e ka shkruar gjatė vitit tė katėrt tė studimeve. "Jeta ime universitare" (1940-1942), ėshtė njė pėrvojė e rrėfyer nga vetė Musineja, nė tė cilėn gjen detaje tė imtėsishme, pėrjetime edhe dashurinė e dėshtuar me njė djalosh italian. Musineja ka pasur korrespondencė me njė sėrė personalitetesh tė shquara tė asaj kohe si Aleksandėr Xhuvanin, Sotir Kolenė, Lasgush Poradecin, Mit’hat Frashėrin dhe Angelo Leotin.

22/10/2009
standart
Askushi is offline   Reply With Quote
The Following User Says Thank You to Askushi For This Useful Post:
TiGeR (15-05-2014)
Old 19-09-2012, 08:32   #14
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Elena Gjika, shqiptarja, qė i shėrbeu kombit


Autori i Lajmit: Prof. Dr. Stilian Adhami

Dikur, pėr mė tė madhin poet tė lashtėsisė, Homerin, plot shtatė qytete grindeshin kush e kush tė ishte vendlindja e tij. Edhe pėr aktorin tonė tė famshėm Aleksandėr Moisiu janė ngrėnė austriakė e gjermanė, italianė e izraelitė, dhe mė nė fund e fituan davanė shqiptarėt, se u gjendėn dokumentat, qė kėrkonte nėnshtetėsinė e vet. Mė duket sikur e njėjta gjė po na ndodh edhe me Elena Gjikėn (Dora D’Istrian), madje nė kėndvshtrime tė ndryshme: nė ndonjė emision radioteleviziv ėshtė thėnė se emri i saj ėshtė lėnė nė harresė, nja dy autorė ēamė, nisur nga prejardhja e sė ėmės, e konsiderojnė vetėm bijė tė Ēamėrisė, duke injoruar origjinėn pėrmetare tė familjes sė madhe apo tė dinastisė sė Gjikave, pėr tė cilėn flasin edhe rilindasit tanė, ka ndonjė grafoman qė personin e saj ia fal etnisė vllahe, kurse tani nga fundi nė njė artikull tė gazetės “Ballkan”, bėhet aluzion edhe pėr kombėsi greke, duke ngatėrruar zakonisht fenė me kombėsinė, mbėshtetur jo nė burime historio-gjeografike tė sakta, por nė gojėdhėna, qė ngatėrrohen edhe me ato tė Zhapave tė Labovės dhe tė Arsaqit tė Hotovės (Pėrmet) etj. Nuk i kam pėrzemėr polemikat e replikat, aq mė tepėr qė tani ėshtė quajtur e mirėqenė dhe e saktė pozita e saj si shkrimtare e studiuese rumune, me origjinė shqiptare, por po na jepet shkas pėr njė shkrim tė gjatė i studiuesit Mihallaq Qilleri, botuar nė gazetėn “Ballkan” tė 26 marsit 2006, ku flitet pėr rrėnjėt e saj, qė u gjendėn nė Labovė, pėr tentativat e shtetit helen pėr ta pėrvetėsuar kėtė figurė tė madhe etj. Ju siguroj se unė zakonisht nuk nisem aspak nga prirjet lokaliste apo tė njė nacionalizmi tė sėmurė, por udhėhiqem vetėm e vetėm nga e vėrteta historike dhe objektiviteti, ashtu siē jam mėsuar tė veproj gjithė jetėn. Por le t’u pėrgjigjem pyetjeve, qė na shtrohen pėr kėtė pesonalitet tė shquar, qė me pėrpjekjet dhe veprat e saj aq shumė i ka shėrbyer ēėshtjes sonė kombėtare:

Origjina shqiptare e Gjikajve

Jo vetėm nga autorėt, qė pėrmendėm mė sipėr, por edhe nė fjalorė dhe enciklopedi shėnohet kurdoherė origjina shqiptare e kėsaj familjeje tė madhe, qė ka lėnė gjurmė tė pashlyera nė Vllahi e nė Moldavi me prijėsit e personalitetet e larta, qė u ka dhėnė nga viti 1658 deri mė 1856. Prandaj, tė duken krejt paradoksale dhe tė stisura e tė mbėshtetura kryesisht nė gojėdhėna tentativat e shtetit helen pėr ta quajtur “qytetare greke” Elena Gjikėn. Nuk do tė kishim asgjė tė kundėrt, qė tė cilėsohet e shpallet “Qytetare Nderi” e Greqisė, praktikė qė ndiqet nga shumė shtete pėr personalitete me kontribute tė shquara, aq mė tepėr qė studimet e saj kanė rrezatime ballkanike, por le tė pėrmendim vetėm faktet:
A-Duke i kujtuar De Radės nė njė letėr ēastin kur ajo vizitoi nė Miselengj varrin e shqiptarit tė madh, Marko Boēari, suliotit rėnė nė luftė pėr lirinė e Greqisė, i shkruante: “Duke vendosur nė Miselengj lule mbi varrin e Boēarit, u luta qė tė shoh njė ditė tė valojė mbi varrin e Kastriotit tė madh flamuri, qė ai ka mbrojtur me lavdi nė njėqind beteja. Na u realizoftė kjo aspirtė!”
B-Nė pėrgjigjen, qė u jep mė 4 maj 1881 treqind vajzave tė shkollave tė Shkodrės, kur ato i ēuan njė pendė argjendi, Dora D’Istria i thotė: “E marr me mend pendėn e bukur tė shqiptareve tė mia tė dashura, tė cilat do tė kisha dėshirė t’i pėrqafoja njė ditė. Uroj qė kjo pendė mė e fortė se njė skeptėr tė pėrdoret gjer nė fund tė jetės sime pėr mbrojtjen e nderit dhe tė drejtave tė Shqipėrisė, atdheut tim tė nderuar.”
C-Njė pjesė tė mirė tė veprave tė saj ajo ia kushton Shqipėrisė (“Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore”, Shqiptarėt arbėreshė tė Italisė Jugore”, “Skica shqiptare”, “Shqiptarė muslimanė”, “Shqiptarėt nė Rumani” etj.) gjė qė s’ka nevojė tė argumentohet. Madje, nė letėrkėmbimet e shumta tė saj, si me De Radėn dhe shkrimtarė e studiues tė tjerė arbėreshė apo tė huaj (Leonardo De Martino, Dhimitėr Kamarada, Zef Jubani, Thimi Mitko, Ksilander, Bep, Hahn, Shtir, Benlev, Shlajher, Temazeu etj.) bie nė sy se ajo kurdoherė flet pėr fatet e Shqipėrisė dhe dėshirėn e vet, qė ta shohė tė lirė, mundėsisht sa tė ishte ajo vetė gjallė.
Ē-Mė 1880 Elena shkon nė SHBA, ku takoi poetin e “Hajavathes”, Henri Longfelloun, tė cilit i foli me pasion pėr Shqipėrinė e Skėnderbeun, duke e frymėzuar artistin e famshėm 80-vjeēar pėr tė shkruar poemėn “Kthimi i Skėnderbeut nė Krujė” dy vjet para se tė vdiste, poemė qė, aq mjeshtėrisht, e pėrktheu mė pas Fan Stilian Noli.
D-Poetesha vjeneze, Jozefina Knorr, pat shkruar pėr miken e saj se Elena, jo vetėm rridhte nga njė gurrė fort e kulluar shqiptare, qė ishte e shtrenjtė pėr shqiptarėt, por edhe se “ajo iu kushtua tėrėsisht ēėshtjeve tė tyre”.
E-Elena, pėr atdheun e saj tė nderuar, Shqipėrinė, ishte krenar, e pamposhtur nė ēdo lajkė dhe joshje tė tė huajve. “Dashuria pėr atdhe, - nėnvizonte ajo, - ka qenė gjithmonė veēoria kryesore e shqiptarit. Shqipėria nė tė gjitha kohėt ka qenė vendi i heronjve. Kombi shqiptar ėshtė njė popull i fortė, i fuqishėm, porsi shkėmbenjtė ku jeton. Shqiptarėt janė tė gjallė, tė gėzueshėm, punėtorė dhe zemėrbardhė. Kur ėshtė puna pėr t’i dalė zot atdheut, ose pėr tė mbrojtur fėmijėt e vet, ai ėshtė hero nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės”. Nė plan tė parė Elena Gjika vinte bashkimin e popullit shqiptar pa dallim fetar, krahinor dhe shoqėror, luftonte pengesat e kėtij bashkimi kombėtar.

Ky lajm ėshtė publikuar: 10/04/2006

Ballkan.




Elena Gjika - Dora D'Istria
(1828-1888)




Moisiu dekoron “Nderi i kombit” Gjergj Fishtėn dhe Elena Gjikėn


TIRANĖ-Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, me rastin e 90-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, nderon disa nga figurat historike shqiptare. Sipas zėdhėnėsit tė kėtij institucioni, Arian Konomit, presidenti i Republikės Alfred Moisiu, nė kuadrin e 90-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, dekoroi disa nga figurat e historisė sonė, pėr kontributin, vlerat qė mbartin dhe shembullin qė transmetojne pėr brezat e ardhshėm. I madhi atė Gjergj Fisha u nderua pas vdekjes nga presidenti me urdhrin “Nderi i Kombit”, me motivacionin: “Njė nga figurat mė madhore tė popullit shqiptar, me kontribut tė shquar si poet e gjuhėtar, publicist e politikan, mendimtar e luftėtar i paepur i ēėshtjes kombėtare, vepra e tė cilit ėshtė njė nga pasuritė e vyera tė trashėgimisė kulturore e atdhetare tė kombit tonė”. Gjithashtu, edhe pėr Elena Gjikėn, e njohur ndryshe me emrin Dora d’Istria, presidenti akordoi urdhrin “Nderi i Kombit”. Njė nderim i tillė, pas vdekjes, u bė me motivacionin: “Publiciste e shkrimtare pėrparimtare, qė popullarizoi nė qarqet evropiane ēėshtjen shqiptare dhe pėrkrahu me tė gjitha forcat Lėvizjen Kombėtare Shqiptare”. Presidenti i Republikės ka akorduar dje dekorata tė veēanta edhe pėr Sotir Kolea e Atė Vasil Marko. Qė tė dy janė nderuar me urdhrin “Naim Frashėri”, i artė, si veprimtarė tė shquar nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare. Atė Vasili, i mirėnjohur, u pėrkujtua pėr themelimin e Kishės Kombėtare Shqiptare nė SHBA dhe Kishės Autoqefale Shqiptare. “Naim Frashėri”, i artė”, i u dha edhe luftėtares sė lėvizjes se viteve’20 kundėr moscopėtimit tė Shqipėrisė dhe pėr emancipimin e gruas shqiptare, Marie Ēobės, pas vdekjes. Po dje, urdhri “Naim Frashėri”, i argjendtė, i u dha arbėreshit patriot nga Sicilia, Anselmo Lorekios, pėr pėrkushtimin e tij nė propagandimin nė arenėn ndėrkombėtare tė programeve politike tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Me po kėtė urdhėr u nderua miku i Shqipėrisė nė Britaninė e Madhe, pas vdekjes, Aubrey Herbert, “Pėr mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare nė Konferencėn e Paqes nė Paris dhe pėr kontributin e dhėnė pėr pranimin e vendit tonė nė Lidhjen e Kombeve”. Ndėrkaq, nderohen me Medaljen e Artė tė Shqiponjės, pas vdekjes, figura tė tilla, si: Fehim Zavalani, Hajredin Fratari, Idriz Gjakova, Ismail Haki Nikoci, Ismail Progonati, Ismail Klosi, Nyzhet Vrioni, Sejfi Vllamasi, Oso Kuka dhe Pjetėr Gurakuqi, pėr kontributin e tyre tė ēmuar nė Lėvizjen Kombėtare dhe Pavarėsinė e Shqipėrisė, luftėtarė tė penės, gjuhės amėtare dhe pushkės.
Medalja “Pėr merita tė veēanta civile” iu akordua Petrit Velajt, pėr kontributin e tij dhe qėndresėn e paepur ndaj diktaturės dhe pjesėmarrjen aktive nė lėvizjen demokratike te viteve’90, me motivacionin “Shembull i luftėtarit pėr liri, demokraci e pėrparim”.

B.Hoti.
2002



Elena Gjika
(1828-1888)


Elena Gjika, alias Dora d'Istria (pseudonim letrar), ėshtė shkrimtare dhe publiciste pėrparimtare rumune me origjinė shqiptare. U lind nė Bukuresht (1828), dhe vdiq nė Firence (1888). Mori pjesė gjallėrisht nė lėvizjen kulturore tė Evropės si kundėrshtare e sundimit despotik dhe tė shtypjes kombėtare. Pėrkrahu nxehtėsisht lėvizjen kombėtare shqiptare, mbajti lidhje tė ngushta me veprimtarė tė shquar tė saj, si: Jeronim De Rada, Dhimitėr Kamarda, Zef Jubani, Zef Serembe, Thimi Mitko etj., dhe rrahu mendime pėr organizimin e lėvizjes kombėtare, sidomos nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Sipas Wikipedia-s, Dora d’Istria vuri nė dukje nėpėrmjet kėngėve popullore/historike luftėn shumėshekullore tė popullit shqiptar kundėr sundimit osman. Ėshtė e njohur para opinionit me nė varg studimesh: “La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires” (“Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore”, 1866), “Les ecrivains albanais de l’Italie Méridionale” (“Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore”, 1867), “Gli albanesi in Rumenia” (“Shqiptarėt nė Rumani”, 1873) etj. Nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmesėn e dhėnė nė njohjen e ēėshtjes shqiptare nga opinioni publik botėror, patriotėt rilindės dhe arbėreshė tė Italisė e tė Greqisė i kushtuan librin “Dora d'Istrias – Shqiptarėt” (“A Dora d'Istria - Gli Albanesi”, 1870), njė pėrmbledhje vjershash patriotike.
Shkrimet e Elena Gjikės (Dora d’Istrias), e afirmuar si shkrimtare, publiciste dhe shkencėtare e reputacionit tė madh evropian, janė studime tė gjera mbi folklorin dhe jetėn materiale e shpirtėrore tė popullit rumun dhe atė tė popujve tė tjerė tė Evropės Juglindore. Duke u mbėshtetur nė baza tė shėndosha kritike e shkencore, ajo shkroi pėr manastiret e Evropės Lindore, duke iu kundėrvėnė dogmatizmit, formave skolastike dhe jetės sė mbyllur. Vepra voluminoze e Dora d’Istrias, “Femeile in Oriente” (“Gratė e Orientit”, Paris, 1860), ėshtė njė libėr atraktiv, nė tė cilin shprehet adhurimi dhe dashuria ndaj krejt grave tė siujdhesės ballkanike, humanizmi dhe mendimi progresiv i autores pėr emancipimin e tyre. Shkroi pastaj kujtime, studime dhe mbresa udhėtimi nga Alpet e Zvicrės, tė Gjermanisė, romane dhe artikuj tė panumėrt, tė shpėrndarė nėpėr gazeta dhe revista tė ndryshme me renome botėrore, krejt kėto tė mbėshtetura mbi njė edukatė tė shėndoshė, talent tė fuqishėm dhe kulturė tė gjerė.
Veprat e Dora d’Istrias janė tė mbrujtura me idenė e shenjtė tė emancipimit kombėtar e ndėrkombėtar, tė pėrparimit dhe bashkėpunimit kulturor ndėrmjet popujve. Shkrimet e saj gėzojnė njė famė tė madhe dhe vlerėsim tė lartė evropian, ndėrsa autorja e tyre, sipas mendimit tė disa komentatorėve, qėndron krahas autoritetit tė Zonjės Stawl dhe George Sanda. Pėr Elena Gjikėn, shqiptarėt kanė botuar njė sėrė monografish, si: Vehbi Bala, “Jeta e Elena Gjikės Dora d’Istrias” (“Mihal Duri”, Tiranė, 1967, 5..000 kopje), Cristia Maksutovici, “Un nume pe nderpet uitat: Dora d’Istria”/“Njė emėr i harruar me tė padrejtė - Dora d’Istria” (“Ararat”, Bukuresht, 1997), Kristia Maksuti, “Elena Gjika dhe Shqiptarėt e Rumanisė”, (Ēabej, Tetovė, 2001), Ahmet Kondo, “Dora d’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare”, (“Flesh”, Tiranė, 2002), Cristia Maksutovici, “Dora d’Istria”, (“Kriterion”, Bukuresht, 2004), etj.


Princesha e kulturės evropiane


Elena Gjika ishte njė enciklopedi e gjallė. Pėrveē shqipes e rumanishtes, komunikonte edhe nė pesė gjuhė tjera evropiane. Posedonte njė vullnet tė hatashėm pėr hulumtime shkencore dhe mbante korrespondencė e lidhje tė drejtpėrdrejta me dijetarė e personalitete tė shquara tė kohės. Pėr Elena Gjikėn ka shkruar pėr hijeshi poeti Cezar Boliac, shkrimtar dhe personalitet i njohur i kulturės transilvanase, Gheorghe Baritiu, poeti, romancieri dhe eseisti Radu Ionescu, autori i historisė sė parė tė madhe tė Bukureshtit, Grigore Peretz, i cili e filloi pėrkthimin nė rumanisht tė veprave tė shkrimtares, duke botuar brenda viteve 1876-1877 dy vėllime tė mėdha “Operele Doamnei Dora d’Istria” (“Veprat e Zonjės Dora d’Istria”), me njė kapacitet prej afro 1.400 faqesh. Para apo pas vitit 1877, sporadikisht janė botuar edhe shkrime e pėrkthime tė tjera tė Elena Gjikės. Kah fundi i shek. XIX dhe fillimi i shek. XX, janė botuar artikuj tė shumtė, si dhe studime tė mėdha nė formė broshurash, pėrkushtuar Dora d’Istrias e tė nėnshkruara prej dijetarit tė madh evropian Nicolae Iorga, kritikut letrar Gheorghe Calinescu, publicistit Magda Nicolaescu Ioan, A. Vasculescu (i cili hartoi pėr tė njė broshurė nė kuadrin e koleksionit “Njohuri tė nevojshme”).
Elena Gjika ishte njė humaniste e pashoqe. Kishte vizione tė qarta politike nė shėrbim tė popujve tė vegjėl. Studionte njė varg kombėsish evropiane, sipas folklorit tė tyre, duke mos i harruar edhe shqiptarėt. Shndrit nė kėtė drejtim vepra e saj “Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore” Sipas prof. univ. Dimitrie Păcurariu, Elena Gjika ėshtė mbretėreshė e kulturės evropiane. Ajo shkroi jo vetėm pėr emancipimin e femrės rumune, shqiptare e serbe sipas kėngėve popullore, por edhe pėr atė hungareze, bullgare, greke, turke etj. Ajo i ka njohur mirė popujt e Evropės Juglindore, dhe nė shkrimet e veta ka pėrfshirė aspekte nga jeta, historia dhe kultura e kėtyre popujve, duke e pėrkrahur luftėn e tyre pėr liri, pavarėsi dhe pėrparim. Pėr shembull, nė serinė e studimeve mbi kėngėt popullore tė kėsaj pjese evropiane, Elena Gjika ėshtė orvatur ta deshifrojė karakterin kombėtar tė krejt kombeve nė mėnyrė tė barabartė, pa ambicie e xhelozi, duke u mbėshtetur nė reflektimet e krijimtarisė anonime tė kėtyre popujve. Mu pėr kėtė gjest tė hijshėm tė dashurisė ndaj popujve tė kėsaj zone, Dora d’Istria ka qenė shumė e ēmuar nė shekullin e saj, si nga ana e shkrimtarėve, po ashtu edhe nga ana e qarqeve intelektuale dhe personaliteteve politike tė shquara tė Evropės.


Nė njėrin nga librat e saj bėhet fjalė edhe pėr prejardhjen e moēme shqiptare


Elena Gjika u lind nė Bukuresht, mė 2 janar tė vitit 1828, ku edhe e kaloi fėmijėrinė dhe adoleshencėn. Ajo ishte e bija e guvernatorit Mihalache Ghica, i cili nga ana e tij ishte vėlla me sunduesin e Muntenisė, Grigore Ghica (1822-1828) dhe sunduesin e Vllahisė, Alexandru Ghica (1834-1842). Nė kohėn e sundimit tė Aleksandrit, babai i Elenės ishte ministėr i Punėve tė Brendshme, por, kur ai ra nga posti ministror, familja Gjika u detyrua ta braktisė Bukureshtin. Megjithatė, nė shkrime tė panumėrta tė saj, Elena e ka evokuar me njė nostalgji pėrdėllimtare vendlindjen e saj, Bukureshtin e fėmijėrisė, shėtitjet e saj, takimin me romancierin e madh rumun, Jon Heliade Rădulescu, pėr tė cilin nė studimin “Letėrsia rumune” thotė: “Qė fėmijė rrija pranė nėnės dhe dėgjoja se si Rădulescu, me regėtimė zemre recitonte poemat e veta. Ishim asokohe nė afėrsi tė Bukureshtit, nė vilėn e poetit, e rrethuar kjo me lule e hije dhe e strehuar prej vapės pėrvėlimtare tė korrikut. Dėgjoja vetėm zėrin e tij dhe me sytė e shpirtit ia shihja fantazmat madhėshtore qė riftoheshin prej imagjinatės sė tij krijuese. E ruajta me xhelozi kujtimin e kėtyre ēasteve tė ēmuara dhe jo mė kot, ato ma mėsuan dashurinė ndaj lirisė dhe kultin ndaj ēdo gjėje qė ėshtė e madhėrishme dhe e shenjtė.”
Ion Ghica ėshtė memorialisti mė i madh rumun, i shekullit XIX, kushėri i Elena Gjikės. Nė njė monografi dedikuar Ion Ghikės, Dimitrie Păcurariu e ka pėrshkruar gjenealogjinė e kėsaj familjeje, duke theksuar se familja Gjika ka tradita tė vjetra nė historinė e trojeve rumune. Dega e saj shquhet qė nga shek. XVI, duke dhėnė figura autoritative nė Moldovė e Vllahi. Nė njėrin prej librave tė veta, Elena Gjika bėn fjalė pėr prejardhjen e moēme shqiptare, tė kėsaj familjeje tė rumanizuar pėrgjatė gjeneratave, me anė tė martesave tė pėrziera me rumunė. Nė gjirin e kėsaj familjeje kanė lindur edhe shkrimtarė tjerė tė shquar, si memorialisti Jon Ghica, i cili nė shkrimet e veta e pėrkujton edhe vėllanė e vet, Pantazi Ghica, dramaturg, prozator dhe publicist i njohur i shekullit XIX. Elena Gjika ndėrkaq, mbetet figurė markante e kėsaj familjeje, ngaqė ajo pėr herė tė parė, pėrmes prizmit kritik, argumenteve shkencore dhe artit letrar, i nxori nė dritė vetitė mė tė mira pozitive tė popujve tė Ballkanit.


Dora d’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare


“Meqė bashkatdhetarėt e Skėnderbeut janė pellazgė, ata nuk duhet tė harrojnė se familjes sė ndritur pellazge i ėshtė dashur ta mbrojė vendin e tė parėve tė saj, jo vetėm nga sulltanėt, por edhe nga pushtuesit sllavė. Serbi Dushan i ka rrėmbyer Shqipėrisė mė shumė krahina se padishahu i Stambollit”. Dora d’Istria bėn fjalė pėr Serbinė okupatore tė Car Dushanit, pėr Ēamėrinė shqiptare, pėr Tivarin shqiptar, pėr preokupimet e dijetarėve gjermanė lidhur me prejardhjen dhe betejat legjendare tė shqiptarėve kundėr pushtimit osman, pėr Mirditėn si “Zemra e Shqipėrisė Katolike”, pėr Katėr Shqipėritė (Gegėria, Toskėria, Labėria dhe Ēamėria), tė cilat Rexhep Voka i Shipkovicės, qė para njė shekulli i konsideronte si “Katėr Kalema”. Elena Gjika ėshtė gruaja fisnike qė bėn fjalė pėr shqiptarėt trima e bujarė, pėr shqiptarėt komb ushtarėsh, pėr kėtė popull krenar e sypatrembur. Ēfarė mrekullie sikur tė ishim tė gjithė tė kėtillė! Kaherė do ta kishim Shqipėrinė reale e origjinale, unike e demokratike.


Njė monografi me vlera tė larta shkencore



Tė shumta janė gratė shqiptare qė ia shtojnė namin Shqipėrisė dhe shqiptarizmit, qė nga mbretėresha Teuta e Ilirisė e deri te Dora d’Istria e Rumanisė. Sinqerisht, po qe se analizojmė faktet, konstatojmė se Rumania ka dhėnė dhe ėshtė duke dhėnė kontribut tė madh, edhe pėr ēėshtjen shqiptare. Duke e falėnderuar shkrimtarin elbasanas Milianov Kallupi, na ra nė dorė libri mė i bukur qė kanė shkruar shqiptarėt pėr princeshėn rumune me prejardhje shqiptare: Dora d’Istria (1828-1888), e njohur nė botėn magjike tė dijetarėve me dy pėrkatėsi etnike dhe me dy emra tė bukur: Elena Gjika (emri origjinal) dhe Dora d’Istria (pseudonim letrar). Ėshtė gruaja qė bėn fjalė pėr shqiptarėt “trima e bujarė”, pėr shqiptarėt “komb ushtarėsh”, pėr kėtė popull “krenar e sypatrembur”. Ēfarė mrekullie sikur tė ishim tė gjithė tė kėtillė! Kaherė do ta kishim Shqipėrinė reale e origjinale, unike e demokratike.
Dora d’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare (autor Ahmet Kondo, botoi “FLESH”, Tiranė, 2002), ėshtė njė libėr me vlera tė larta shkencore. Autori i saj ėshtė historian i mirėnjohur, bashkėpunėtor i vjetėr shkencor nė Institutin e Historisė nė Tiranė, autor i njė numri tė madh botimesh shkencore me karakter historik, pjesa dėrrmuese e tė cilave i pėrkasin periudhės magjike tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Zoti Kondo shquhet nė botėn tonė shkencore me monografitė “Flamuri i Arbrit” (1883-1887), “Drita”-“Dituria” (1884-1885), “Dora d’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare nė letėrkėmbimin e saj me Jeronim de Radėn” (1971), “Ēėshtja Kombėtare nė faqet e shtypit tė Rilindjes” (1980), “Lufta kundėr analfabetizmit nė Shqipėri” (1985), etj. Libri qė mban nė dorė sot lexuesi (“Dora d’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare”), ėshtė varianti i plotė, i zgjeruar dhe i pėrpunuar, me burime origjinale mbi shijet paranojake tė pansllavizmit dhe panhelenizmit qė pėrgjatė shek. XIX. Nė monografi del nė pah admirimi i Perėndimit katolik ndaj shqiptarėve, propozimet e Elena Gjikės pėr hapjen e Akademisė shqiptare nė Itali etj. Libri i zotit Kondo mbi Elena Gjikėn ka 220 faqe ngjyrė qumėshti, tė njė cilėsie tė lartė, si dhe do kopertina tė bukura me portretin e autorit dhe atė tė Dora d’Istrias, kėtė tė fundit, tė riprodhuar nga piktori shqiptar, Zef Shoshi. Redaktore e botimit ėshtė Vera Ibrahimi, ndėrsa pėrgatitjen kompjuterike e ka bėrė Laurita Hudhri. Flamur Hudhri ndėrkaq ka realizuar aspektin grafik tė kėsaj vepre, e botuar nė sajė tė mbėshtetjes financiare tė fondacionit pėr kulturėn dhe artet “Fan Noli”. Dora d’Istria bėn fjalė pėr Serbinė okupatore tė Car Dushanit, pėr Ēamėrinė shqiptare, pėr Tivarin shqiptar, pėr preokupimet e dijetarėve gjermanė lidhur me prejardhjen dhe betejat legjendare tė shqiptarėve kundėr pushtimit osman, pėr Mirditėn si zemra e Shqipėrisė katolike, pėr admirimin e vashave tė Shkodrės ndaj princeshės rumune, pėr Katėr Shqipėritė (Gegėria, Toskėria, Labėria dhe Ēamėria), tė cilat Rexhep Voka i Shipkovicės, qė para njė shekulli i konsideronte si Katėr Kalema.


Militante e shquar e lėvizjes shqiptare pėr ēlirim kombėtar



105 letrat me karakter atdhetar tė Dora d’Istrias dėrguar De Radės, si dhe 65 faqet e komentimit tė korrespondencės, ku bėhet fjalė edhe pėr portretin intelektual tė kėsaj princeshe, pėrbėjnė lėndėn e librit nė fjalė. Kėto letra, tė shkruara frėngjisht, Dora d’Istria ia ka dėrguar De Radės brenda viteve 1865-1887, nga Zvicra, Livorno, Venediku, Torino, Firence etj. Ato ndodhen sot, tė pėrkthyera nė gjuhėn shqipe, nė Arkivin Qendror Shtetėror tė Tiranės. Po japim vetėm njė fragment nga letra qė ia drejton De Radės nga Firence, mė 7 nėntor 1876, njė vit para se ta intensifikojė zullumin Serbia kundėr shqiptarėve tė Toplicės: “Zotėri! Kam marrė shumė ekzemplarė tė Manifestit arbėresh-italian, pėr tė cilin mė flisni. Nė qoftė se shqiptarėt ishin sllavė, atėherė Shqipėria mund ta shqyrtonte ēėshtjen, nėse kombet sllave tė gadishullit tonė kanė interes ta pėrkrahin pansllavizmin. Por, meqė bashkatdhetarėt e Skėnderbeut janė pellazgė, ata nuk duhet tė harrojnė se familjes sė ndritur pellazge i ėshtė dashur ta mbrojė vendin e tė parėve tė saj, jo vetėm nga sulltanėt, por edhe nga pushtuesit sllavė.. Serbi Dushan i ka rrėmbyer Shqipėrisė mė shumė krahina se padishahu i Stambollit” Dhe mė tej, po nė tė njėjtėn letėr vazhdon: “S’ka dyshim, zotėri, se asnjėrit nga ne nuk i ra ndėrmend t’i sigurojė Perandorisė Osmane, tė shkatėrruar prej shekujsh nga despotizmi, njė jetė tė amshuar. S’ka dyshim se ne do tė gėzoheshim, sikur filosllavėt e Bullgarisė dhe serbėt e Bosnjės tė arrinin tė gėzonin tė drejtat qė u takojnė gjithė popujve. Por, para sė gjithash, ne duhet tė punojmė pėr vetėqenien e shqiptarėve si komb.” (faqe 158-159). Edhe pse pėr figurėn e Dora d’Istrias kanė shkruar studiues tė ndryshėm shqiptarė, rumunė dhe tė huaj, nė kėtė libėr figura e saj trajtohet pėr herė tė parė nė aspektin politik, si militante e shquar, e lėvizjes shqiptare pėr ēlirim kombėtar, dhe atė nė dritėn e letėrkėmbimit tė saj me Jeronim de Radėn. Varianti i parė i kėtij libri e pa dritėn e botimit nė vitin 1971, mirėpo, Elena Kadare dhe Jusuf Vrioni, ndėrkohė shprehėn mendimin qė nė ardhmėri libri tė rimerrej pėrsėri nė dorė nga autori, dhe tė ribotohej me i plotė, dhe me kritere shkencore mė tė pėrpunuara, gjė qė u krye. Kjo vepėr u ribotua me tė njėjtin titull, por me njė hyrje tė gjerė studimore, me shėnime dhe komente tė shumta, me njė pėrmbledhje nė gjuhėn angleze dhe me ilustrime. Libri nė fjalė synon tė paraqesė nė mėnyrė mė tė plotė njė figurė tė shquar, e cila gjatė tėrė jetės u pėrpoq tė bėjė tė njohur Shqipėrinė dhe popullin e saj nė luftėn pėr liri e pavarėsi kombėtare, duke vėnė nė dukje edhe punėn e madhe tė intelektualėve shqiptarė dhe arbėreshė nė shėrbim tė kombit tonė. Nėpėrmjet letrave dėrguar De Radės dhe artikujve tė shumtė, tė botuar nė shtypin evropian dhe amerikan, del nė pah edhe krenaria e saj pėr origjinėn shqiptare tė familjes Gjika tė Rumanisė. Dora d’Istria pėr merita tė larta ėshtė vlerėsuar me shumė dekorata dhe vlerėsime tė tjera nga vende tė ndryshme tė botės, madje edhe nė Shqipėri. Elena Gjika dhe albanologu Grigore Brenkush, qė tė dy nga Bukureshti, e kanė konsideruar Shqipėrinė si atdheun e tyre tė dytė, dhe atė, me dhjetėra libra e qindra studime. Po qe se shkenca nuk ka atdhe, njeriu i shkencės duhet tė mendojė pėrherė pėr krejt atė qė i sjell famė atdheut tė vet. Qė tė dy janė dijetarė, dhe te ēdo dijetar i madh do tė gjeni para sė gjithash njė patriot tė madh.

“Albanica”



Pėrveē princave tė njohur Gjika, nė kohėn e vet pėrmendet edhe Albert Gjika, i cili kreu misione diplomatike pranė Portės sė Lartė. Ai ishte kryetari i Delegacionit tė Perandorisė Osmane nė bisedimet me Austrinė dhe nėnshkrues i Traktatit tė Beogradit nė vitin 1738.

Elena Gjika

Elena Gjika
, e njohur pėr opinionin publik edhe me pseudonimin e saj letrar Dora D’Istria ishte shkrimtare, historiane, etnografe, alpiniste, luftėtare e shquar pėr ēlirimin e Shqipėrisė dhe emancipimin e saj. Elena lindi nė Bukuresht mė 22 janar tė vitit 1828. Ishte bija e Mihal Gjikės (1794-1850) dhe mbesa e princit nė detyrė, Grigori IV Gjika. I ati ishte arkeolog dhe numazmatolog, themelues i koleksionit tė pullave postare nė Muzeumin Kombėtar tė Bukureshtit. Ndėrsa e ėma, Catincai Gjika (Foca) ishte njė shkrimtare dhe pėrkthyese, grua me bukuri tė rrallė. Elena pati njė vėlla, Gjergjin dhe njė motėr, Gjeorgjetėn, e cila u martua me princin Stefan Lupasco nė vitin 1929. Vetė Elena mori edukim tė zgjedhur. Arsimin fillestar dhe tė mesėm i kreu nė Konstanca e Bukuresht, ndėrsa arsimin e lartė e filloi nė Vjenė dhe e pėrfundoi nė Drezden dhe Berlin. Elena u bė njėra ndėr gratė mė tė kulturuara europiane tė kohės sė vet. Qė nė moshėn katėrmbėdhjetėvjeēare dinte nėntė gjuhė tė huaja. Nė turin e parė europian me familjen, ajo i habiti oborrtarėt e Uilliamit IV tė Prusisė, kur pėrktheu nė gjermanisht mbishkrimet latinisht tė njė artefaku tė vjetėr, qė ishte sjellė nė Pallat prej Humboldit. Mrekullia e vogėl, siē i thoshin nė atė periudhė, dinte pėrmendėsh Homerin nė gjermanisht. Elena shkroi mjaft libra qė trajtojnė ēėshtje tė artit, ekonomisė politike, historisė, filozofisė, folklorit, si dhe tregime, mbresa, pėrshtypje udhėtimi etj. Veprėn e saj tė parė e botoi nė gjuhėn frėnge nė vitin 1855. Nė botimet e saj ajo pėrdori jo vetėm rumanishten, por edhe gjuhėn italiane, gjermane, frėnge, latine, greqishten e vjetėr dhe moderne, rusishten dhe shqipen. Nė nėntė prej veprave tė saj ajo merret me jetėn e shqiptarėve dhe problemet e tyre. Pėrmendim ndėr to librat: Gratė nė Lindje, vėllimi I, 1859; Kombi shqiptar pas kėngėve popullore, 1866; Vizatime shqiptare, 1868; Shqiptarėt e Rumanisė, Florencė 1872. Kultura e saj ishte kozmopolite, megjithėse nga studiuesit shihet si pėrhapėse e qytetėrimit perėndimor nė Lindje dhe veprimtare e emancipimit tė femrės.

Martesa me princin rus

Elena kaloi njė jetė tė trazuar. Shpirti i saj romantik nuk u qetėsua kur u martua me princin rus Aleksandėr Koltov Massalskij dhe u gjend nė Oborrin Perandorak tė Carit Nikollai I. Jeta e Pallatit i ndrydhi shpirtin, prandaj largohet prej andej pėr nė Zvicėr dhe pastaj udhėton edhe nė vende tė tjera, deri nė Amerikė. Nė vitin 1862 bėhet Qytetare Nderi e Athinės, duke u bėrė personaliteti i dytė pas Bajronit qė e fitoi njė nderim tė tillė. Ambasadori i Rusisė, duke e prezantuar si princeshė ruse, pėr shkak tė martesės me njė princ rus, e paraqiti para Mbretėreshės, Amalia tė Greqisė. Vetė Elena nė udhėtimet e shpeshta qė bėnte u takua me elitėn politike dhe intelektuale tė kohės, duke ua bėrė tė njohur ēėshtjen shqiptare. Ajo e nxiti poetin amerikan Longfellou qė tė shkruante njė poemė pėr Skėnderbeun. Me rėndėsi ėshtė miqėsia dhe letėrkėmbimi i gjatė qė pati me poetin e shquar arbėresh Jeronim de Rada. Veprimtaria atdhetare e Elena Gjikės mbėrriti deri nė Shqipėrinė e robėruar. Rilindėsi shqiptar Zef Jubani i kushtoi njė vjershė tė frymėzuar, nė shenjė mirėnjohje pėr ndihmėn e ēmuar qė kishte dhėnė pėr ēėshtjen shqiptare. Ndėrsa njė rilindės tjetėr, arbėreshi Leonardo de Martino, nė emėr tė treqind vajzave shqiptare, i dhuroi Elena Gjikės njė penė tė punuar nė filigram, pėr t’i shprehur mirėnjohjen e thellė qė kishin vajzat shqiptare pėr tė. Trashėgimia letrare e Elena Gjikės ėshtė e shpėrndarė nė disa vende: Rumani, Shqipėri, Itali, Zvicėr dhe Greqi. Nė letėrkėmbimet e shumta me De Radėn, Kamardėn, De Martinon, Mitkon, Jubanin, e tjerė; nė takimet me personalitete tė larta politike tė popujve tė tjerė si Garibaldi, nė takimet me albanologėt e shquar Ksilander, Bop, Han, Shlajhner etj., ajo u bė pėrfaqėsuesja mė e shquar e femrės shqiptare nė botė. Elena Gjika vdiq nė Florence nė vitin 1888. Ajo ėshtė konsideruar njėra ndėr femrat mė tė shquara europiane tė shekullit XIX.

Vepra letrare e Dora D’Istrias

Tematika e veprave tė Elena Gjikės ėshtė shumė e gjerė. Nė librin Jeta monasticike nė kishat lindore (Bruksel 1855; botimi i dytė, Paris 1858) ajo kėrkon heqjen e urdhrave monasticikė. Ndėrsa nė veprėn Zvicra Gjermane (Gjenevė 1856 nė katėr volume; botimi i dytė gjermanisht, Zyrih 1860 nė tre volume) bėhet pėrshkrimi i vendit dhe i njerėzve tė Zvicrės. Libri “Femėrat e Lindjes” (Zyrih 1859, dy volume) flet pėr emancipimin e grave nė Levant dhe vende tė tjera tė Lindjes. Aty flitet edhe pėr gjendjen e gruas shqiptare. Kurse nė librin Femra pėr femrat Dora D’Istria krahason gjendjen e femrės nė Europėn Latine me Gjermaninė, duke kėrkuar me zė tė lartė trajtimin e barabartė tė grave dhe burrave. Nė librin Ekskursione nė Rumeli dhe More tregon se Greqia e Vjetėr kishte po aq kėrkesa qytetėruese sa Gjermania e kohės sė saj. Vlen pėr tu pėrmendur vepra Shqiptarėt e Rumanisė, ku jepet njė pėrshkrim i princėrve Gjika nga shekulli XVII deri nė shekullin XIX, botuar nė Florence nė vitin 1873. Elena Gjika botoi edhe librin Poezia e Otomanėve botimi i dytė, Paris 1877. Ajo shkroi edhe njė numėr tė madh shkrimesh pėr ēėshtje tė historisė sė letėrsisė, poezisė, politikės, religjionit, problemeve sociale, historisė, artit, e tjerė nė disa organe tė njohura shtypi si nė Revue des Deux Mondes tė Francės; Libre Recherche tė Belgjikės; Diritto, Antologia Nuova, Rivista Europea tė Italisė, si dhe nė revista rumune, greke dhe amerikane. Dora D’Istria merrej edhe me pikturė.

Vepra tė shkruara pėr Elena Gjikėn


Armand Pommier, Madame la comtesse Dora D’Istria, Brussels 1863 Charles Yriarte, Portraits cosmopolites, Paris 1870 Bartolomeo Ceēhetti, Bibliografia della Principessa Elena Ghica, Dora D’Istria, Florence 1873 Luisa Rossi, Dora D’Istria. I bagni di mare. Una principessa europea alla scoperta della Riviera, Sagep, Genova, 1998. Nicolae Iorga, Lettres de Dora D’Istria, shih nė Revue historique du Sudest Europeen nr 1-3, Paris 1932. Dictionar Mondofemina, femei romane, Vol 1: A-K, p.139-140
Ndėrkohė qė nė gjuhėn shqipe janė botuar disa vepra tė Elena Gjikės, si dhe janė shkruar disa monografi pėr jetėn e saj. Dora D’Istria, “Gra tė para nga njė grua”, shtėpia botuese “Elena Gjika”, Tiranė 2003. Elena Gjika, “Letra drejtuar Jeronim de Radės”, shtėpia botuese “Bargjini” 2004. Elena Gjika, “Fyletia arbenore” prej Kanekate Iaoshima, pėrktheu Demetrio Camarda, Livorno 1867. Vehbi Bala, “Jeta e Elena Gjikės” (Dora D’Istrias), Rilindja, Prishtinė, 1970. Koli Xoxi, Zvicra dhe Dora D’Istria, Tiranė, Alta 1995. Koli Xoxi, “Erazmi i Roterdamit dhe Helena Gjika”, Marin Barleti, Tiranė, 1994. Koli Xoxi, “Franca sipas Dora D’Istrias”, Tiranė 1997. Ahmet Kondo, “Dora D’Istria pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare”, Tiranė 2002. Cristia Maksutoviē, “Elena Gjika dhe shqiptarėt e Rumanisė”, Tetovė 2001.
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 10:36   #15
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Tefta Tashko
(Fajum-Egjipt 1910-Tiranė 1947)



Kėngėtare e shquar lirike nė interpretimin e kėngės popullore qytetare mbarėshqiptare.
Tefta ishte vajza e patriotit tė shquar shqiptar nga Frashėri i Pėrmetit, Thanas Tashkos i cili prej vitit 1910 qe vendosur familjarisht nė Egjypt. Me vdekjen e Thanas Tashkos mė 1915, familja e tij kthehet nė Korēė nė vitin 1921. Nė Korēė kemi aktivizimet e para tė Teftės si kėngėtare dhe data 26 Qershor 1926 mbahet si koncerti i saj i parė nė publik. Nė Shtator tė vitit 1927, Tefta me gjithė familjen vendosen nė Monpelje-Francė, ku ajo filloi edhe studimet muzikore, pėr t’i vazhduar ato mė pas nė Konservatorin Superior tė Parisit me rezultate shumė premtuese. Nė vitin 1930, Tefta bėn inēizimet e para muzikore pranė shoqėrisė diskografike “Pathe”-Paris, si pjesėmarrėse nė grupin e kėngėtarit tė shquar tė iso-polifonisė labe-Neēo Mukon. Me pėrfundimin e studimeve, Tefta kthehet nė atdhe ku mė 26 Nėntor 1935 shėnohet edhe koncerti i saj i parė si kėngėtare profesioniste nė Shqipėri koncerte tė cilat ajo i dha nė shumicėn e qyteteve shqiptare. Pikėrisht nė kėto vite, Tefta futi nė programet e saj krahas arieve lirike tė autorėve tė shquar botėrorė si Moxart, Guno, Shubert, Verdi, Donixeti, Pergolezi, Belini, Puēini, Rosini, etj, dhe kėngėt popullore shqiptare, si pjesė integrale e kulturės muzikore popullore shqiptare. Janė rreth 89 kėngė popullore tė tė gjithė qyteteve tė Shqipėrisė qė Tefta i kishte nė repertor dhe rreth 36 prej tyre ajo i regjistroi nė pllaka gramafoni nė vitet 1930, 1937 dhe 1942 nė Paris-Francė dhe Milano-Itali. Ndėr to po pėrmend: “Zare trėndafile”, Tė dua, moj goc’ e vogėl”, Bilbil ēapkėni”, Qante lulja lulen”, “Kenke nur i bukurisė”,”As aman, moj lule” etj. Sipas Hysen Files: Tefta diti tė nxirrte nga kėnga popullore ndjenjėn e thellė qė populli kishte shkrirė nė tė. Njihet tanimė faktet se Tefta Tashko i ka mbledhur njė shumicė kėngėsh direkt nga goja e muziktarėvė tė shuar popullore tė vendit tonė. Njė gjė tė tillė e provon edhe pjesmarrja e Teftės sė bashku me kėngėtaren tjetėr tė shquar Marie Kraja nė festivalin e folklorit tė mbajtur nė Firence Itali mė 30 Maj 1939 krahas kėngėtarėve dhe muziktarėve tė shquar popullorė tė atyre viteve si Adem Mani, Xhevat Boriēi, Kolė Vjerdha, Taip Kraja, Karlo Pali etj. Nė listėn e gjatė tė kėngėve popullore tė kėnduara nga Tefta do tė bashkangjisnim edhe kėngėt popullore tė pėrpunura nga kompozitori Kristo Kono me poezi tė Lagush Poradecit si p.sh “Kroi i fshatit tonė”, apo “Kur mė vjen burri nga stani”. Krahas Teftės, do tė pėrmendim edhe dy kėngėtare tė tjera tė shquara nė interpretimin e kėngės popullore qytetare: Jorgjia Filēe (Truja) dhe Maria Paluca (Kraja). Nė vitin 1945, Tefta kėndon nė operėn e Beogradit me shumė sukses rolin e Mimisė nga opera “Bohemė” e Puēinit dhe atė tė Rozinės nga opera “Berberi i Seviljes” e Rosinit. Nė vitin e fundit tė jetės ka qėnė vazhdimisht e sėmurė. Vdiq nė moshėn 37 vjeēare. Kėngėt popullore tė Tefta Tashkos, regjistruar pranė “Columbias”-Itali, 1942:
“Un’o ty moj tė kam dashur”; “Kjo dashtnija kjoft mallkue”;
“Kenke nur’ i bukurisė”; “Pėr njė ditė, kur del goca nė pazar”; “Kėndon Kumrija”; “Metelikun ta kam falė”; “Ma ven dorėn pėrmbi dorė”; “Dallandyshe vaj, vaj”; “Qante lulja lulen”; “Moj fėllanxė”; “Sa me shpejt ma vunė, moj, kambėn”; “Dy gisht pėrmni vetull”; “Moj hyrije, bukurie”; “ Shamija e beqarit”; “Iku nata”; “Del njė vashė prej hamamit”; “Zare trėndafile”; “Tė dua, moj goc, e vogėl”; “As aman, moj lule”; “Kroi i fshatit tonė”; “O moj sylarushe”; “Dolla nė penxhere”; “Bilbil ēapkėni”; “As u gremis moj lejthate”; “Dashtnuer tu bana”; “Ani, moj Hatixhe”; “Seē kėndon bilbili malite”; “Shkapėrceva dy-tri male”; “Edhe ky bilbili ēka qėnke njė zog”; “Kam shtėpinė e vogėl”; “I kam hypė vaporit”; “Fry, moj er’ e malit”; “O na atė fushė t’mejdanit”; “Edhe gurėt e sokakut”.

----------------------------------------------------------------------
Lit: Krantja Mustafa, “Artistja e Popullit Tefta Tashko Koēo”, gaz. “Drita”, 1961, 31 Dhjetor; Naēe P, “Tefta Tashko Koēo”, “Ylli”, 1963, nr. 12; Kono Kristo, “Me dashurinė pėr atdheun dhe kėngėt e popullit”, gaz. “Drita”, 1976, 25 korrik; Mio Sokrat, “Bilbili i kėngės shqiptare”, gaz. Pėrpara, 1977, 21 dhejtor; Filja Hysen, “Tefta Tashko Koēo”, Tiranė 1980; Frashėri Thoma, “Interpretuese e shquar e kėngės popullore”, gaz. Drita, 1982, 26 dhjetor; Koēo Eno, “Tefta Tashko Koēo dhe koha e saj”, Tiranė 2000; Zaja Sami C, “Heti njeri i urtė i Shkodrės” Shkodėr 2000 etj.




Teksti i meposhtem eshte shkeputur nga broshura orientuese per dy disqet e sopranos Tefta Tashko Koco me Kenge lirike qytetare shqiptare dhe repertor klasik perendimor nxjerre ne qarkullim ne vitin 2005. Copyright per regjistrimet ne dy CD-te e zoteron djali i saj, Dr.Eno Koco.


(Tefta e Kristaq Koēo)


Sopranoja Tefta Tashko Koēo (1910-1947) lindi nė Fajum, Egjipt, vend nė tė cilin kishin emigruar prindėrit e saj nė fund tė shekullit tė XIX. Mė 1921 familja Tashko kthehet nė Korēė dhe mė 1927 Tefta largohet pėr nė Montpellier tė studiojė kanto. Midis viteve 1932-1936 ajo studioi nė Conservatoire National de Musique et de Déclamation tė Parisit. Pas kthimit pėrfundimisht nė Shqipėri mė 1936, ajo iu kushtua studimit tė kėngės lirike qytetare shqiptare, pėrveē programeve koncertale me muzikė dhome dhe operistike. Regjistroi dy herė nė disqe pėr shoqėrinė diskografike Columbia nė Itali nė 1937 dhe 1942 njė pėrzgjedhje tė repertorit klasik vocal, si dhe 45 kėngė lirike qytetare shqiptare. Eshtė vlerėsuar nga kritika e vendit dhe e huaj si „soprano lirike me shkollė tė pėrsosur, timber tė qartė e tė shėndoshė, intonacion tė pastėr si kristali, me teknikė tė pėrsosur vokale, veprime tė matura e frazim plot shije (Gllas, Beograd, 14 nėntro 1945). Afėr pesė vjet para se tė vdiste, Tefta nga martesa me Kriston pati njė djalė tė quajtur Eno.
Kur kėngėt qytetare shqiptare filluan tė hyjnė mes repertorit klasik tė programeve tė koncerteve tė viteve ’30, pionierėt e artit vocal nė Shqipėri u pėrpoqėn t’i shndėrronin kėto kėngė nė modele lirike qytetare nėpėrmjet formave dhe trajtimeve tė reja. Duke pėrdorur repertorin e kompozitorėve-kėngėtarė tradicionalė ata e pasuruan dhe e shndėrruan kėngėn qytetare drejt njė deklamimi public me cilėsinė e zėrave operistikė tė sopranos, tenorit e baritonit. Kėnga lirike qytetare adoptoi nga arti vokal i kultivuar lehtėsinė e nevojshme pėr tė prodhuar linja melodike e frazime elegante. Procesi qė e krijoi kėtė gjini nė vitet 1930 do tė vazhdonte edhe nė dekadat e mėvonshme falė pėrkushtimit dhe interesit tė kėngėtarėve dhe tė krijuesve.
Nė 1937 dhe 1942 Tefta Tashko-Koēo regjistroi pėr kompaninė diskografike Columbia nė Itali dyzet e pesė nga kėto kėngė me shoqėrim orchestral, si dhe arie klasike. Nga ky koleksion tani mungojnė 12 kėngė. Bashkėshorti i saj Kristo Koēo, regjistroi dy kėngė. Nė kėtė CD janė pėrfshirė vetėm 23 kėngė popullore qytetare dhe pesė pjesė klasike. Regjistrimet u shoqėruan nga njė orkestėr e madhe dhe orkestrinė italiane dhe u drejtuan po ashtu nga dirigjentė italianė si Segurini, Rizza, Ruisi dhe Consiglio. Duke shoqėruar sopranon T.Tashko-Koēo, orkestra italiane mund tė thuhet se e thjeshtėsoi sė tepėrmi, madje e eliminoi kohėn 7/8 (karakteristikė e muzikės qytetare shqiptare) duke e shndėrruar atė nė 2/2. Shpjegimi mė i pranueshėm pėr kėtė fakt ėshtė se orkestrimi bėhej aty pėr aty, nė prag tė sekuencave tė regjistrimit, dhe ka tė ngjarė qė tėkishte fare pak kohė pėr t’I pėrvetėsuar siē duhet strukturat e “ēuditshme” metrike tė kėngėve tok me nuancimet e tyre. Megjithatė nxjerrja nė pah e veēorive thelbėsore tė kėngėve tė gėrshetuara me shtresime harmonike dhe polifonike perėndimore, ndryshe nga shija pikante Levantine e orkestrinave tradicionale, i ka veshur kėto regjistrime me njė frazim dhe stil mė oksidental e ngjyrim orchestral. Zėrat e shkolluar tė kėngėtarėve profesionistė shqitparė tė viteve ‚30 pėrgjithėsisht i pėrshtateshin mė mirė tingullit instrumental perėndimor tė orkestrės, intonacionit tė saj tė temperuar dhe, nė njėfarė mase konceptimit tė frazimit tė muzikės sė kultivuar. Kjo dukuri e fundit, padyshim qė jo gjithmonė u pėrshtatej formės improvizuese tė tė kėnduarit tradicional qytetar.
Pavarėsisht nga cilėsia jo e mirė teknike e regjistrimeve 78 rpm (rrotullime pėr minutė) tė viteve 1930-40 si dhe atyre nė shirita tė bėra nė vitet 1940 dhe 1950, cilėsi kjo e njohur pėr atė periudhė, kėngėt qė ato pėrmbajnė janė dokumente tė vyera mbi konceptet interpretuese tė kėngėtarėve. Pėr t’u vėnė nė dukje ėshtė se nė njė pjesė tė mirė tė rasteve kėto regjistrime u bėnė tė nxituara dhe jo gjithmonė u fiksuan kur zėri i kėngėtarit ishte nė formėn e tij mė tė mirė.
Cilado tė ishte origjina e kėngės qytetare, otomane apo e Ballkanit Jug-Perėndimor, kur kjo kėngė kėndohej nga kėngėtarėt lirikė tė viteve 1930, ajo trajtohej nė tėrėsinė e saj si produkt vokal dhe instrumental perėndimor. Nocioni i ekzekutimit artistik – do tė ishte mėnyra se si interpreti e prezantonte kėngėn pėr t’i dhėnė asaj vlerat e njė vepre tė mirėfilltė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse kishte mė shumė se njė mėnyrė pėr t’iu drejtuar kėngės – kėngėtarė tė ndryshėm shpalosin pikėpamje tė ndryshme. Konceptet dhe ndjenjat vetjake tė shprehura nė kėngė bėjnė tė mundur qė tė veēohen tri drejtime apo qėndrime tė dallueshme interpretimi: (a) drejtimi tradicionalist: I stilit tė muzikės sė dhomės, qė demonstron origjinėn e traditės gojore tė kėngės; (b) drejtimi operistik: I stilit tė ariozės, qė bazohet mbi leximin dhe elaborimin e notave; (c) drejtimi melodramatic: I njė stili deklamues, qė i jep kėngės imazhe teatrale. Duke gjykuar nga regjistrimet e kėngėve lirike qytetare shqiptare tė bėra nė Itali para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, mund tė thuhet qė Tefta Tashko-Koēo ishte pėrfaqėsuese e drejtimit operistik. Kėnga lirike qytetare pėrgjithėsisht konceptohej nga ajo si arie apo ariozė dhe synimi kryesor i saj ishte qė tė arrinte atė lloj frymėzimi melodik, i cili do tė krijonte imazhin e tingullit dhe ritmit muzikor tė kėngės. Infleksionet modale apo zbukurimet dhe ngjyrimet e stilit tė traditės gojore nuk luanin rol parėsor pėr kėtė stil; ishte vazhdimėsia e linjės vokale me vlerėn e masės sė duhur tė tingullit dhe ngjyrės ajo qė do tė merrte rėndėsi tė veēantė. Kėputjet e fjalėve, frymėmarrjet nė mes tė frazės ose ndėrprerjet emfatike, ishin mjete shprehėse qė pėrdoreshin kryesisht nė drejtimin tradicional; nė drejtimin operistik, kėto mjete shprehėse trajtoheshin sipas normave tė kėndimit klasik. Teksti letrar ndonjėherė sakrifikohej pėr hir tė kėrkesės qė tė mos copėtohej frazimi vocal, pra, imazhi i poezisė apo i fjalės transfigurohej nė imazh tė frazės muzikore, dhe shprehja muzikore do tė buronte nga ai puls i brendshėm i ndjenjave tė kėngėtarit. I frymėzuar nga emocioni i kėngės, kėngėtari i kėtij drejtimi mundohej t’i shprehte konceptet e tij mbi tė pa cėnuar parimet e tij estetike apo personalitetin e tij. Mirėpo hapi qė duhej ndėrmarrė pėr tė mbėrritur tek suksesi ishte i realizueshėm vetėm atėherė kur kėngėtari profesionist i drejtimit operistik pėrpiqej qė me vetėdije tė plotė tė shprehte kėrkesat e kompozitorit qytetar.
Nė kėta pesėdhjetė vitet e fundit ėshtė folur dhe diskutuar shumė (mė shumė privatisht sesa publikisht) rreth drejtimeve qė duhet tė kishte ndjekur kėnga qytetare gjatė kėsaj periudhe. Pėr ata qė mbėshtetnin drejtimin tradicional, shpesh drejtimi operistik ėshtė parė si shmangje nga ajo ē’ka dashur tė shprehė krijuesi i kėngės. Por, duke gjykuar nga ekzekutimet e kėngėtarėve lirikė profesionistė tė cilėt zgjodhėn kėtė drejtim, kuptohet se ata kanė qenė tė ndėrgjegjshėm nė trajtimin e kėngėve bazuar nė konceptet e tyre estetike. Vlera dhe bukuria e vėrtetė e kėngės do tė qėndronte, sipas tyre, nė gėrshetimin e interpretimit tė traditės qytetare me atė tė kultivuar artistike tė kėngėtarėve tė shkolluar.


Tefta Tashko Koēo/Njėqind vjetėt qė ia dėshironim aq shumė



Nga Agron SEJAMINI


Mė 2 nėntor, ka 100-vjetorin e lindjes. Sa shumė zemra ia kanė dėshiruar dhe bėrė kėtė urim kėngėtares tonė tė shquar?! Por, Perėndisė ajo bukuri dhe hijeshi iu desh 37-vjeēare. Ndoshta, pėr tė mbetur e tillė pėrjetėsisht edhe nė kujtesėn e brezave. Zėri i saj i mrekullueshėm edhe sot ėshtė magjik, duke e bėrė edhe mė tė bukur, atė bukuri...
Iku shpejt edhe pse erdhi "vonė" nė Shqipėri. Mė 2 nėntor 1910, lindi nė qytetin Fajum tė Egjiptit. Nė vitin 1921, nė moshėn 11-vjeēare sheh pėr herė tė parė Shqipėrinė. Familja e saj me origjinė nga Frashėri i Pėrmetit, braktis kurbetin dhe kthehet nė Atdhe. Njė fėmijė e etur nė kuriozitetin e moshės dhe mall tė rrituri, pėr vendlindjen e prindėrve, pasi nė vogėli, pėlqeu shumė gjuhėn dhe kėngėt shqiptare qė dėgjonte nė festa dhe gėzimet familjare. Ndėrkohė, shumica e mysafirėve qė hynin nė atė shtėpi, ishin ajka e patriotizmės shqiptare nė Egjiptit. Babai i saj, Thanas Tashko ishte njė prej tyre. Kur u rrit, ndjehej krenare qė kishte parė Ēajupin, Spiro Dinen, Jani Vruhon, Filip Shirokėn... E rritur nė atė ambjent atdhetar, kur erdhėn nė Korēė me familjen e saj, ndjehej mė shqiptare se shqiptarėt. Pėr fat zgjodhėn pėr tė jetuar, atė qytet qė nė vitet '20, ishte kryeqyteti i kulturės shqiptare. Ishte periudha kur u shfaq pėr herė tė parė, nga disa tė rinj qė kishin ardhur nga Rumania, drama e Mihal Gramenos "Vdekja e Pirros". Personazhet e saj ishin veshur me kostumet e kohės, ndėrsa dekoret ishin punuar me shije nga piktori Vangjush Mio. Por, mė shumė gjallėri dhe freski i dha jetės artistike banda e shoqėrisė "Vatra", e cila kishte ardhur nga Amerika. Dirigjenti i saj, Thoma Nasi, njė muzikant i talentuar, grumbulloi disa muzikantė amatorė dhe krijoi njė orkestėr tė vogėl, e cila jepte koncerte me muzikė tė lehtė. Pak mė vonė u krijua edhe njė orkestėr me mandolinėn e famshme korēare. Tė gjithė tė pasionuarit pas muzikės dhe artit formuan shoqėrinė e "Arteve tė bukura". Jo mė pak e njohur nė aktivitete ishte edhe grupi muzikor "Lyra".
Ajo ndjesi qė i ishte shfaqur nė Egjipt pėr kėngėn shqiptare tani 11-vjeēares, iu kthye nė dashuri. Shoqet e saj mė tė rriturra, kėnaqeshin me zėrin e bukur, kur e dėgjonin Teftėn, duke kėnduar nė shkollė ose nė mbrėmjet e vogla familjare. Ajo interpretonte kėngė tė ndryshme, duke shpalosur qartė kujtesėn muzikale, sensin e ritmit, shijen pėr meloditė e bukura... Nė ditėt e para tė janarit tė vitit 1922, nė Korēė erdhi Fan Noli. Pėr tė festuar ditėlindjen e kėtij demokrati tė shquar qė e kishte mė datė gjashtė, u organizua njė koncert. Nga nxėnėsit e korit tė asaj shkolle u dalluan dy vajza. Njėra ishte Tefta dhe tjetra e kishte emrin Jorgjia Truja. Njė urim dhe pėrqafim nga Noli i madh, ishte kujtesė e mjaftueshme pėr mėsuesit e muzikės, qė tė vlerėsonin talentin e tyre. Nė vitet qė vijuan, u shtuan koncertet artistike, ku pjesėmarrja e Teftės dhe e Jorgjisė ishin tė pa diskutueshme. Gjithsesi, e ardhmja e tyre vihej nė udhė tė mbarė, nėse ato do tė fitonin njė bursė studimi pėr nė shkollat perėndimore tė muzikės. Kėshtu, erdhi edhe koncerti i radhės, mė 26 qershor tė vitit 1926. Jo thjesht pėr tė kėnaqur publikun artdashės tė qytetit tė Korēės, por pėr tė tėrhequr vėmendjen e autoriteteve. Drejt kinema "Luksit" atė pasdite vėrshuan qindra vetė. Njė pjesė e tyre nuk mundi tė gjente bileta. Shkėlqeu Tefta nė skenė nga hijeshia e atij fustani tė bardhė, por dhe nga mjeshtėria e tė kėnduarit. Tė ardhurat e atij koncerti iu dhanė si ndihmė konviktorėve. Por, mė shumė se kaq fituan dy talentet korēare, qė siguruan vėmendjen e posaēme pėr tė ardhmen e tyre. Kėshtu, njė vit mė vonė u akorduan bursat e ėndėrruara. Teftės i doli pėr tė studiuar pėr kanto nė Montpellier tė Francės, ndėrsa Jorgjisė pėr nė Romė.
Gjatė periudhės 1927-1931, Tefta studio nė Konservatorin e Muzikės nė Montpellier dhe nė vitet 1932-1936 studioi nė Conservatorie National de Musique et de Declamation tė Parisit. Pėr tė hyrė nė kėtė konservator, Teftės iu desh tė kėndojė nė sallėn Gaveu, aktin e katėrt tė operas "Traviata". Juria e pėrbėrė nga personalitetet muzikore mė tė shquara franceze, i akordoi Ēmimin e Dytė. Nė koncertin e dytė po pėr tė njėjtin rast, ajo kėndoi La cavatine du Page nga opera "Les Huguentos", fitoi Ēmimin e Parė.
Qėndrimi nėntė vjeēar i Teftės nė Francė, shėnoi jo vetėm kalimin nga faza e rinisė (17 vjeē) nė atė tė maturimit fizik dhe intelektual (26 vjeē), por dhe i pėrshtatjes nė njė ambjent krejt tė ndryshėm nga ai i Korēės. Gjithsesi, ajo nuk e zbehu pėr asnjė ēast, dashurinė pėr Shqipėrinė. Ndoshta nė kėtė mirėsi dhe ndjesi tė saj, ndikoi edhe qėndrimi pranė saj i familjes (nėna, vėllai dhe motra e madhe). Pra, ishte po ajo jetesė dhe tradita shqiptare qė e shoqėruan nė gjithė kohėqėndrimin e Francės. Dėshmon shumė edhe pėrgjigjja pozitive qė i bėri ftesės sė ardhur nga grupi polifonik himariot. Mė 1930, shkuan nga Himara nė Paris, njė grup i madh pėr tė regjistruar kėngė solo apo duete tė muzikės sė lehtė, shqiptare dhe tė huaj. Kishin dėgjuar himariotėt pėr artisten e re shqiptare, ndaj nuk reshtėn sė pyeturi dhe kėrkuari deri sa gjetėn adresėn e saj. Asnjė pjesėtar i familjes nuk iu bė pengesė nė atė ftesė.
- Patjetėr, tė shkosh dhe tė punosh me muzikantėt e ardhur nga Shqipėria, i tha e ėma.
Kėshtu pėr dhjetė ditė me radhė, ajo u shkėput nga Montpellier dhe qėndroi nė Paris. Gjatė gjithė kohės, Tefta punoi me pasion dhe pėrkushtim pėr tė realizuar sa mė mirė regjistrimet. Shtangu dhe u emocionua shumė kur dėgjoi disa nga kėngėt polifonike. Njė bashkėpunim qė i la mbresa tė pashlyeshme, duke ia shtuar edhe mė shumė dėshirėn dhe merakun pėr perlat e kėngės popullore shqiptare.
Gjatė studimeve nė Francė, ajo u vlerėsua shumė nga pedagogėt e Konservatorit tė Parisit, drejtues artistikė tė Radios sė Parisit dhe kritikė muzike. Edukimi nė Francė, bėri qė ajo tė asimilojė nė mėnyrė tė veēantė, repertorin vokal klasik francez, ku prioritet pėr pėrgatitje ishte njohja mirė e mjeteve karakteristike shprehėse muzikore si dhe e gjuhės frėnge. Tefta ishte pjesėmarrėse nė dy konkurse qė organizoi Teatri i Operas komike franceze. Ajo interpretoi nė rolet kryesore tė dy veprave tė mėdha dhe shkėlqeu me madhėshtinė e saj. Vlerėsimi qė iu bė kėngėtares sonė nga kritikė tė njohur parisienė, pėrmes artikujve tė botuar nė gazetat kryesore tė kohės, janė pika mė e lartė qė ajo arriti gjatė karrierės sė saj studenteske nė Francė. Pjesėmarrja e saj nė konkurse, koncerte, opera, dhėnia e programeve nė Radiostacionin e Parisit dhe fitimi i ēmimeve dhe i diplomave tė ndryshme nė kėto manifestime muzikale, dėshmojnė pėr njė kėngėtare me vlera tė padiskutueshme. Pikėrisht nė kėtė kohė, Teftės i krijohet shansi pėr tė lidhur kontratė me njė nga drejtuesit mė tė mėdhenj tė teatrove tė operave tė Nju-Jorkut.

Anglezja, I.Uoll, e cila mbeti njė nga shoqet e saj mė tė preferuara i shkruante:

"E dashur Tefta!

Duhet tė qėndrosh patjetėr nė Paris qė tė dėgjojė zoti Xhonson, drejtor i operave tė Nju-Jorkut. Po tė mos e takosh do tė bėsh gabimin mė tė madh tė jetės. Takoje kėtė njeri, se ėshtė nga njerėzit mė tė rėndėsishėm nė Amerikė dhe mund tė afrojė njė kontratė me shumė interes. Qėndro sikur edhe bukė tė mos keshė pėr tė ngrėnė ato ditė.... Duhet tė pėrfitosh nga ky rast, qė ėshtė kaq i shkėlqyer sa ti nuk mund ta marrėsh me mend..."
Pėrgjigjja, e Tefta Tashkos tashmė dihet... Me kthimin nė Shqipėri nė vitin 1936, pėrveē programeve koncertale me muzikė dhome dhe operistike, ajo iu pėrkushtua interpretimit tė kėngės lirike qytetare shqiptare.
Nė Arkivin Qendror tė Shtetit, nė mes tė fletėve tė njė pasaporte tė huaj, me tė cilėn kėngėtarja jonė ishte e pajisur kur ndodhej jashtė, gjendet njė gjeth i vogėl i tharė.
Mbi tė, Tefta ka shkruar me kujdes frėngjisht, vetėm dy fjalė:
"Vdes dhe s'tėrhiqem".
Ishte motoja e jetės sė saj, e shkurtėr, por e denjė pėr tė mbetur pėrjetėsisht, Artiste e Popullit!

Kėngėt popullore tė kėnduara nga Artistja e Popullit, Tefta Tashko Koēo


1. Ēelni ju, moj lule, ēelni.
2. Edhe ky bilbil.
3. Fryn veriu. (Teksti: L. Poradeci).
4. Kur mė vjen burri nga stani.
5. Ishin dy kunata.
6. Kroi i fshatit tonė (Teksti: L. Poradeci).
7. Tė dua, moj goc e vogėl.
8. Dolla nė penxhere.
9. As aman, moj lule.
10. As u gremis, moj lejthatė.
11. Moj hyrije, bukurie.
12. Kur mė shkon sokakut.
13. Fol e qesh, moj sylarushe. (Teksti: M. Gura).
14. Qante lulja lulen.
15. Ku do shkosh, moj goc e vogėl.
16. M'at'fush' t'mejdanit.
17. Kėnga e bilbilit.
18. Fustani me pika.
19. Po kėndon bilbili fushave.
20. As aman, o syri i zi.
21. Ma ven dorėn pėrmbi dorė.


Kėngėt popullore tė incizuara nė shoqėrinė fonografike "Columbia" - Milano 1942

1. Un', o ty moj tė kam dashur.
2. Kjo- dashtnija kjoft mallkue.
3. Kenke nur' i bukurisė.
4. Pėr njė ditė, kur del gaca nė pazar,
5. Kėndon kumrija.
6 Metelikun ta kam falė.
7. Ma ven dorėn pėrmbi dorė.
8. Dallėndyshe vaj, vaj.
9. Qante lulja lulen.
10. Moj fėllanxė.
11. Sa me shpejt ma vunė, moj, kambėn.
12. Dy gisht pėrmbi vetull.
13. Moj Hyrije; bukurie.
14. Shamija e beqarit.
15. Iku nata.
16. Del njė vashė prej hamami
17. Zare trėndafile.
18. Tė dua, moj goc' e vogėl.
19. As aman, moj lule.
20. Kroi i fshatit tonė.
21. O moj sylarushe.
22. Dolla nė penxhere.
23. Bilbil ēapkėni.
24. As u gremis, moj lejthate.
25. Dashtnuer tu bana.
26. Ani, moj Hatixhe.
27. Seē kėnd on bilbili mali te.
28. Shkaperceva dy-tri male.
29. Edhe ky bilbil ēka qenke njė zog.
30. Kam shtėpinė e vogėl.
31. I kam hypė vaporit.
32. Fry, moj er' e malit.
33. O nė atė fushė t'mejdanit.
34. Edhe gurėt e sokakut.

Katėr poetėt kombėtarė, Asdreni, Fishta, Koliqi e Poradeci ndjekin nė Shkodėr, recitalin e Tefta Tashkos

E bujshme jehona e recitalit tė Tefta Tashkos nė Shkodėr, nė vitin 1938. Mysafir i nderuar nė qytetin verior nė ato ditė, ishte edhe Asdreni. Edhe mė shumė e shtoi atmosferėn festive recitali i kėngėtares sonė tė shquar lirike. Nė sallonin e Kinoteatrit "Rozafa" zunė vend nė reshtin e parė katėr poetėt kombėtarė: Asdreni, Fishta, Koliqi dhe Poradeci. Por, magjikja dhe madhėshtia e asaj mbrėmjeje, ishte kėngėtarja Tefta Tashko. Njė pjesė tė kėsaj tė vėrtete, e dėshmon edhe fotografia qė po botojmė, fiksuar nga mjeshtri Marubi. Pjesėn tjetėr, shkrimi i botuar nė gazetėn e kohės "Diana", e cila pėrshkruan emocionet e atij recitali:
"Zojusha Tashko me lėvizjet e matuna tė fytyrės, me zanin kumbues e t'ambėl, me gjallnin e vet si dhe me tonin e ndryshėm tė melodive - tė naltė, tė ultė, tė shpejtė e tė ngadaltė-luente me zemrat t'ona njashtu si lot era me detin e kalthėr.
Nė sa "Les filles de Cadix", - na gėzoi, na dha nji "bonne humeur" - aty, pėr aty, kanga e dytė "Sonnambula" e Bellini-t, na zhyti nė nji melankoli tė hollė. Artistja qė e ndiente deri n'ekstrem kėt pjesė muzikore - bani qė edhe ne, bashkė me te, tė jetojshim disa ēaste trishtimi. Por "Tarentelle" e Rossini-t preku ndigjuesit, bile u quejtė "xhevahiri" i asaj mbramjeje. Sopranoja e jonė e zotnonte mirė kėt kangė napolitane, tonet e sė cilės herė tė shpejtė herė tė ngadaltė, tash tė naltė tash t'ultė e plot graciozitet - s'la shpirt pa gzue e s'la zemėr pa prekė.
"Ave Maria" e Schubert-it - kjo arie mahnitėse, u interpretue mrekullisht na knaqi pa masė. Nji frymė mystike e thellė pėrhapej nė salon: kjo kangė shkrihej nė nji botė shpitėnsh. Tė gjithė digjeshim n' ekstaz porsi nji i divoēėm para shtatores sė nji shejti qi ban mrekulli. Kur mbaroi kjo pjesė shpėrthyen duertrokitje frenetike e "bravo" tė daluna nga kandi i thellė i shpirtit tė ndigjuesve. Tė gjitha kangėt lanė pėrshtypjen ma tė bukur, veēanėrisht kangėt t' ona. Ata u duertrokitėn dhe u kėrkuen pėr sė dyti. Po, kanė tė drejtė: ato janė kangėt t' ona, kangė nxjerrė drejt pėr sė drejti nga shpirti i popullit. Folklori i ynė muzikuer paraqitet gracioz, - mjafton tė pėrshkohet nėpėr nji talent arti. "Kroji i fshatit t' onė" - vargje nga Lasgush Poradeci - mund tė krahasohet me kangėt ma tė bukura qė interpretoi zojusha Tashko.
"Kroji i fshatit t' onė" u-ba kanga e pavdekshme e kujtimeve tona. Poezi e muzikė tė bashkueme nė kėt kangė formuen dritėn qė tė merr syt e tė robnon. Pėr kso kėngėsh kemi nevojė. Kto duhen tė pėrhapen nė vendin t'onė. Muzika e bazueme nė folklorin e kombit kontribuon nė forcimin e karakterit nacional dhe e ndezė shkėndinė e dėshunis pėr ket vend tė shum vujtun..."

"Diana", 1938

bota sot



Eno Koēo: Tefta “po vjen” me kėngėt e panjohura



Fatmira Nikolli, 2010


Eno Koēo ėshtė kthyer nė Tiranė me tė bijėn soprano, Teutėn dhe me tė birin violinist, Gentin. Tefta Tashko Koēo, e ėma, ka sivjet 100-vjetorin e lindjes. Koncerti na ofron kėngė tė panjohura, fotografi tė tilla, materiale filmike dhe rikthen pas kaq kohėsh nė skenė Gaqo Ēakon. Surprizat nuk kanė tė sosur, ndėrsa duket se ēdo gjė ėshtė organizuar mė sė miri, pse jo edhe falė skenarit tė Alda Bidos. Eno rrėfen detajet e koncertit, pjesėt qė do tė interpretohen, ndėrsa dy fėmijėt flasin pėr emocionet e tyre. Teuta shprehet e kėnaqur pėr kėtė koncert. "Mė vjen mirė, qė ka edhe artistė tė tjerė tė ftuar nė kėtė koncert, sepse ka edhe lidhje brezash nė tė. Unė do tė kėndoj dy kėngė tė panjohura dhe njė pak tė njohur, kam edhe njė duet mė Gaqo Ēakon, qė e kam edhe momentin mė tė preferuar, njė trio me kėngėtarėt e Operės, njė duet me Irma Libohovėn etj". Nė fund thotė ajo do tė kėndohet "Pėrendesha e bukurisė" nga tė gjithė kėngėtarėt e koncerti bashkė. Ndėrkaq, Genti Koēo thotė se ėshtė hera e dytė qė interpreton pėr gjyshen nė violinė. "Kam interpretuar para 10 vitesh njė pjesė pėr Teftėn, dhe vijė me diēka tjetėr. Unė interpretoj pjesėn 'Meditim', e ndėrkohė qė tingujt e violinės e rrėfejnė kėtė meditim, ka fotografi tė gjyshes qė shfaqen nė njė ekran. Tingulli ėshtė i fortė dhe ka intensitet. Meqė atmosfera e koncertit ėshtė evokim i asaj, qė ka lėnė Tefta nė muzikė, ėshtė pėrzgjedhur njė pjesė nga Matne, pjesė e njė opere. Ėshtė njė pjesė reflektuese dhe krijon njė ndjesi meditimi". Mė tej ai ka edhe tri pjesė shqiptare.
Nė 100-vjetorin e Tefta Tashko Koēos, ju vini me njė koncert "in memoriam". Ēfarė do i ofrojė ai publikut?
Ka njė vit qė e kam menduar kėtė koncert dhe mė tej kam shprehur dėshirėn qė pėr ta realizuar tė bashkėpunoj me Radiotelevizionin shqiptar, sepse unė kam punuar njė jetė tė tėrė aty. Mund tė them se bashkėpunimi me radion, ka qenė i ngrohtė dhe i pėrzemėrt. Ėshtė Elvira Diamanti qė merr pjesė me Pandi Bellon nė njė rrėfim tė veēantė pėr Teftėn. Nė koncert pėrveē fėmijėve tė mia Teuta dhe Genti marrin pjesė edhe Gaqo Ēakon qė na nderon me pjesėmarrjen sepse ai kėto vitet e fundit nuk ėshtė aktivizuar dhe nė kėtė koncert rikthehet me njė zė tė freskėt, tė ngrohtė e tė bukur. Veē kėtyre, vjen edhe Irma Libohova, mjaft e dashur pėr publikun shqiptar. Prania e saj nė kėtė koncert ėshtė shumė domethėnėse sepse kėndon kėngėt e Teftės nė mėnyrėn e saj. mė tej janė edhe dy solistė tė Teatrit tė Operės qė janė baritoni Armando Likaj dhe mexosopranoja Lindita Kola.
A mund tė na rrėfeni surprizat e koncertit?
Ju thatė qė ėshtė njė koncert "in memoriam". Nė fakt, keni tė drejtė, sepse ne evokojmė figurėn e Teftės nėpėrmjet kėngėve, fotografive dhe xhirimeve. Ka shumė fotografi qė njihen por ka edhe se nuk njihen. Mėnyra se si ato prezantohen ėshtė shumė e veēantė, sepse ato shfaqen nė njė ekran tė madh. Ka kuadro filmike qė shfaqin jetėn e Teftės. Elvira pyet Pandi Bellėn qė ėshtė autori mė nė zė e mė kompetent pėr figurėn e pėr jetėn e Teftės dhe ai i pėrgjigjet. Ka interpretim tė Gaqo Ēakos, ka interpretim tė Irma Libohovės, interpretim tė tim biri dhe tė vajzės dhe diēka tjetėr qė po e lė surprizė.
Si ėshtė organizuar koncerti dhe cilat kėngė kėndohen?
Ai ėshtė ndarė nė katėr episode dhe pėr kėtė ne kemi pyetur edhe miqtė tanė. Ai fillon me njė bllok popullor ku Teuta ekspozon dy kėngė, qė si tė thuash janė ato mė tė njohurat, "Kroi i fshatit tonė" dhe "Kur mė vjen burri nga stani"; mė tej ka njė kompleks kėngėsh; janė motivet me violinė solo, qė nė njė farė mėnyre tregoj edhe rrėshqitjet e zėrit tė Teftės qė kanė qenė karakteristike pėr kohėn; mbaron episodi i parė me Irma Libohovėn qė kėndon kėngė elbasanase. Mė tej janė tri kėngė, nga tė cilat dy janė krejt tė panjohura e njėra ėshtė fare pak e njohur. Ato janė regjistruar 80 vjet mė parė dhe ekspozohen pėr herė tė parė. Bėhet fjalė pėr kėngėt me titull "Tirana" ku flitet se sa moderne ishte ajo nė atė kohė, me zonja tė bukura, me makina etj, dhe tjera ėshtė me titull "Saranda" ku rrėfehen nė njė farė mėnyre bukuritė e kėtij qyteti. Mė tej ėshtė kėnga "Korēarja" qė njihet pak e qė nė koncert do tė kėndohet siē ėshtė kėnduar 80 vjet mė parė, me tempin qė ka pasur. Mė tej nė koncert vjen blloku i kėngėve klasike, sepse Tefta ishte soprano, edhe pse njihet prej regjistrimeve pėr kėngėn popullore. Gaqo Ēako do tė kėndojė kėngė popullore me zėrin e tij tė ngrohtė dhe plot dritė, por edhe do tė vallėzojė.
Elvira Diamanti dhe Pandi Bello do tė sjellin njė material tė xhiruar. Ēfarė shfaq ai?
Elvira na shfaqet duke zbritur nga kalldrėmet e Korēės. Teksa shėtit nė vende tė ndryshme tė Korēės, ajo pyet Pandi Bellon (njohės i mirė i figurės sė kėngėtares), pėr jetėn e Teftės nė kėtė qytet. Koncerti zgjat 1 orė e pak si material muzikor, veē kėsaj janė edhe materialet e tjera.

gsh



Zbulohen dy disqe tė Tefta Tashko Koēos



Ishin regjistruar mė 1942, nė Milano, nga shoqėria “Columbia”. Janė katėr kėngė, nga tė cilat tre elbasanase (“Ku do shkosh moj goc’e vogėl”, “Ishin dy kunata”, “Dallėndyshe vaj, vaj”) dhe njė korēare (“Shamija e beqarit”). Mbi disqet lexohen titujt e kėngėve e po ashtu janė tė dukshme shenjat e lėna nga gramafoni.


Regjistrimeve qė sopranoja e njohur Tefta Tashko Koēo arriti tė bėnte nė jetėn e saj 37-vjeēare, i shtohen edhe dy disqe tė gjetur sė fundi. Bėhet fjalė pėr dy disqe tė regjistruara nė vitin 1942, nė Milano, nga shoqėria “Columbia”. Janė katėr kėngė, nga tė cilat tre elbasanase (“Ku do shkosh moj goc’e vogėl”, “Ishin dy kunata”, “Dallėndyshe vaj, vaj”) dhe njė korēare (“Shamija e beqarit”). Mbi disqet lexohen titujt e kėngėve e po ashtu janė tė dukshme shenjat e lėna nga gramafoni. Tashmė ato janė pjesė e koleksionit personal tė Niko Kotheres.
“Disqet janė gjetur kėto dy vitet e fundit nė kuadrin e grumbullimit tė disqeve shqiptare. Nė momentin qė lexova emrin e sopranos sė shquar, normalisht e bėra pjesė tė koleksionit tim. Mė pas, duke bėrė njė inventar tė pllakave tė gramafonit qė kam, mendova t’i hidhja njė sy librit tė Eno Koēos me titull ‘Tefta Tashko Koēo dhe koha e saj’, ku mbaja mend qė kisha lexuar kohė mė parė njė tabelė, ku ishin pėrmbledhur tė gjitha incizimet zanore tė Teftės nė pllaka gramafoni. Mendova qė nė fillim se disqet qė kisha gjetur mund tė mos ishin tė njohura. Mė rezultoi qė katėr kėngė, ose thėnė ndryshe kėto dy disqe, tė prodhuara mė 1942, nė Milano, shėnoheshin si mungesė nė librin e djalit tė sopranos. Kjo mė ngjalli shpresat qė mund tė jepja njė kontribut, sado minimal, nė zbardhjen e kėtyre materialeve. Atėherė u vura nė kontakt me zotin Koēo pėr ta lajmėruar pėr kėto materiale qė sapo ishin gjetur dhe pėr t’i verifikuar”, shprehet koleksionisti Niko Kotherja.
Nė fakt, Eno Koēo, i biri i sopranos Tefta Tashko Koēo, tregon se ai ishte nė dijeni tė kėtyre regjistrimeve, pasi kishte tė shėnuar edhe numrin e disqeve, por nuk i kishte dėgjuar mė parė. “Mė ka gėzuar shumė gjetja e kėtyre disqeve dhe puna qė ka bėrė Nikoja, i cili i ka hedhur edhe nė shirit. Duhet thėnė qė njė nga disqet ėshtė pak i dėmtuar, edhe pse zėri e orkestra dėgjohen mirė, ka kėrcitje tė vogla. Gjithsesi kėto disqe mbeten njė dokumentim shumė i mirė, pėrmes tė cilave ne njohim edhe portretin e Tefta Tashko Koēos”, shprehet Koēo, i cili mė parė ka realizuar njė CD me disa nga kėngėt e nėnės sė tij. Ai pohon se materialet qė disponon nuk ėshtė gjithēka qė Tefta Tashko ka regjistruar, prandaj i mbetet ende shpresė se tė tjera disqe mund tė gjenden nė koleksione private.
Nga ana tjetėr, sipas Koēos, mbeten pėr t’u eksploruar edhe arkivat e Radio Televizionit, ku ai ėshtė i bindur se ka mjaft pėr t’u zbuluar. Mė tepėr se soprano, Tefta Tashko Koēo kujtohet pėr interpretimin e kėngėve qytetare, mes tė cilave kujtojmė “Kroi i fshatit tonė”, “Dola nė penxhere”, “Kur mė vjen burri nga stani”, “Fryn veriu”, “As aman o syr’i zie”, etj. Eno Koēo kujton se sopranoja ka regjistruar pėr tri periudha nė jetėn e saj 37-vjeēare.
“Sė pari ka nisur kur ishte vetėm 20 vjeēe (1930) me njė grup nga Himara, me tė cilėt regjistroi kėngė patriotike, kėngė tė lehta, rreth 8 kėngė polifonike tė Himarės dhe kuplete. Kur mbaroi studimet nė vitin 1936, qė u kthye nė Shqipėri, i erdhi njė kėrkesė nė vitin 1937 pėr tė incizuar nė Milano. Tė kėsaj periudhe janė 8 kėngė, qė mund tė themi se shėnojnė edhe fazėn e parė tė arieve popullore shqiptare, siē ishte ‘Kur mė vjen burri nga stani’.
Pesė vjet mė vonė, ajo shkon pėrsėri nė Milano, ku sipas njė dokumentacioni qė kemi konsultuar, ka regjistruar 42 kėngė, tė cilat, jo tė gjitha i kam. Kėto katėr kėngė tė gjetura sė fundi i pėrkasin pikėrisht kėtyre regjistrimeve. Besoj se me ndihmėn e Nikos, mund tė zbulohen edhe kėngė tė tjera, qoftė edhe tė babait, baritonit Kristo Koēo”, thekson i biri. Nga ana tjetėr, Niko Kotherja shprehet se gjatė kėrkimit tė tij pėr disqet e muzikės shqiptare, mund tė ketė edhe surpriza tė tjera.
“Meqenėse jemi drejt fundit tė gjetjes sė tė gjithė koloritit zanor tė Tefta Tashko Koēos, tė fiksuar nė pllakat e ebanitit, shpresoj qė tė ketė kontribut edhe nga tė tjerė njerėz tė interesuar pėr kėtė trashėgimi tė muzikės shqiptare. Unė ende nuk jam interesuar pėr pjesėn qė ndodhet brenda mureve tė arkivave tė institucioneve, pasi jam pėrqendruar pėr gėrmimin nė terren, ku ēdo ditė e mė shumė, kėto disqe mund tė zhduken”, pėrfundon Kotherja. Eno Koēo, nga ana e tij, ėshtė i gatshėm t’i vėrė nė dispozicion tė gjitha materialet qė disponon, nė mėnyrė qė tė vijojė njė punė e mėtejshme mbi regjistrimet e mbetura nga sopranoja Tefta Tashko Koēo.

Shqip
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 10:50   #16
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

disa video me krijimtarine e Teftės:

http://www.youtube.com/watch?v=5WDPlkKGu1c

http://www.youtube.com/watch?v=3qBXzvJmdwk

http://www.youtube.com/watch?v=pISQCVSksss

http://www.youtube.com/watch?v=2hjIN7pTjSo

http://www.youtube.com/watch?v=vcEOWm5SOx4

http://www.youtube.com/watch?v=afeIb-6MyDw

http://www.youtube.com/watch?v=EU0CWIRPrUg

http://www.youtube.com/watch?v=_VPhq3qaBVc

e shume kenge te tjera...
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 11:27   #17
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Elisabeta Karabolli



Elisabeta Karabolli ėshtė sportiste shqiptare, me origjinė nga Kallarati i Vlorės, pėrfaqėsuese e Shqipėrisė, Kampione Europe mė 1979, nė qitje me pistoletė.


Nėntėmbėdhjetėvjeēare fiton medalje bronzi nė Kampionatin Europian pėr tė ritur tė Romės, mė 1977, nė gjuajtje me pistoletė 30+30, vitin tjetėr fiton medalje argjendi dhe mė 1979, rikonfirmon vlerat e larta tė saj, rrėmben medaljen e artė, duke u bėrė kėshtu Kampione Europe me 587 pikė.
Por nuk mbaron me kaq: nė Kampionatin Kombėtar mė 1980, me 593 pikė, vendos rekord tė ri kombetar, duke thyer rekordin botėror.
Kombėtaret e meshkujve dhe tė femrave tė qitjes (njė nga kryesoret ishte Elisabeta Karabolli), dominojnė dy turnetė ndėrkombėtarė tė Finlandės duke fituar 13 medalje ari, 6 argjendi, e 4 bronzi.
Pėr kėto rezultate tė shkėlqyera Elisabeta Karabolli ėshtė nderuar me ēmimin: "Mjeshtre e Merituar e Sportit".


----------------------------------------------------------------------------
(p.s. Sa turp pėr sportin tonė, nuk kishte nė asnjė faqe tė internetit materiale nė shqip pėr njė Kampione Europe nė qitje si Elisabeta, vetėm nė italisht gjeta pak dhe e pėrktheve nė shqip, me tė vėrtetė tė revoltojnė kėto gjėra, ka materiale me thasė pėr ca qė dalin lakuriq. Jo pėr gjė, po kjo Kampionia Europiane ėshtė nga fshati im i origjinės, Kallarati i Vlorės, edhe pse gjyshi im iku nga fshati 14 vjec dhe nė mbushėm 100 vjet nė Vlorė, prapė mė pėlqen tė them jam nga ai fshat... pėrgatiti Andi Meēaj)
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 11:39   #18
Askushi
V.I.P
 
Askushi's Avatar
 
Join Date: Sep 2012
Location: Neverland
Posts: 2,344
Thanks: 0
Thanked 30 Times in 24 Posts
Rep Power: 14
Askushi has disabled reputation
Default Re: Femra shqiptare

Njė jetė nė sport Elisabeta Karabolli



Kampione e Europės



Njė nga emrat mė tė nderuar tė sportit shqiptar lidhet me Kallaratin. Ajo ėshtė Mjeshtėrja e Merituar e Sportit dhe krenaria e sportit shqiptar Elisabeta Karabolli, vajza e kallaratasit Tare Karabollaj.
Elisabeta, si vajzė ushtaraku, nė moshėn 14-vjeēare mori nė duar pistoletėn e provoi tė qėllonte dhe ndjeu njė kėnaqėsi tė veēantė, sepse goditjet e para qenė tė mira. Nė vazhdim tė traditės, ku ushtakėt apo fėmijtė e tyre, ajo do tė pėrfaqėsonte klubin sportiv "Partizani" nė sportin e bukur tė qitjes.
Vetėm 17-vjeēare, kallaratasja e talentuar, do tė ishte Kampione e Shqipėrisė, nė garėn e qitjes me pistoletė 30+30 dhe anėtare e ekipit pėrfaqėsues shqiptar.
Nė vitin 1977, nė kampionatin evropian qė u zhvillua nė Romė, nis edhe "epoka Karabolli" nė arenėn ndėrkombėtare. Nė garėn e vėshtirė tė qitjes me pistoletė 30+30, vetėm 19-vjeēare, Elisabeta fiton vendin e tretė, me 584 pikė, pėrkrah 48 qitėseve mė tė mira, pėrfaqėsuese tė 24 vendeve tė kontinentit e nderohet me medaljen e bronzit.
Nė kampionatin Evropian tė zhvilluar nė Hameelina tė Finlandės, nė vitin 1978, do tė realizonte 586 pikė, vetėm 2 pikė larg nga vendi i parė. Nė seritė e qitjes me shpejtėsi, shqiptarja Elisabetė befason me goditjet e saj; 10,10, 10... plot 29 tė tilla! Tani gjoksin e kallaratases Karabolli e zbukuron medalja e argjentė e nėnkampiones sė Evropės.
Nė historikun e qitjes sportive shqiptare Elisabeta Karabolli ėshtė kampionia e parė shqiptare nė Europė. Nė kampionatin e zhvilluar nė Frankfurt mbi Main (Gjermani), nė vitin 1979, qitėsja 21 vjeēare, me rezultatin e lartė prej 587 pikėsh, fiton vendin e parė dhe medaljen e artė. Kampionia nga Shqipėria ngre lart flamurin dhe tingujt e himnit kombėtar dėgjohen nė Europė.
Nė kėtė kampionat ekipi pėrfaqėsues shqiptar i pėrbėrė nga Elisabeta Karabolli, Margarita Cingu e Diana Mata realizon 1733 pikė (rekord i ri kombėtar me 21 pikė mė shumė) dhe shpallen ekipi nėnkampion i Europės, duke merituar medaljet e argjenta.
Mjeshtėrja e Merituar e Sportit, nė vitin 1980, nė kampionatin shqiptar me rezultatin 593 pikė vendos njė rekord tė ri kombėtar, duke kaluar dhe atė botėror tė kohės.
Nė vitin 1980, nė Kampionatin Europian, ekipi pėrfaqėsues shqiptar i pėrbėrė nga Elisabeta Karabolli, Margarita Cingu e Diana Mata renditet i katėrti, duke lėnė pas ekipet e 19 shteteve.
Mjeshtėrja e Merituar e Sportit, krenaria e sportit shqiptar Elisabeta Karabolli, si qitėse e Klubit Sportiv "Partizani" kėshtu ka ecur me krenari nė majat e sportit tė qitjes. Si kapitene e ekipit pėrfaqėsues shqiptar deri nė Lojrat Olimpike tė Atlantės mė 1996, ajo ka qėnė shembulli qė duhej ndjekur. Rezultatet e larta tė arritura nga Mjeshtėrja e Merituar e Sportit Elisabeta Karabolli nė rrugėn e gjatė sportive tė saj janė krenaria e qitjes sportive shqiptare.
Mjeshtėrja e Merituar e Sportit, shqiptarja Elisabeta Karabolli prej vitit 1997 konkuron me sukses nė kampionatin amerikan tė qitjes. Nė kėtė kampionat, i cili ėshtė nga mė tė fortėt nė botė, Mjeshtrja nga Shqipėria prej vitesh renditet mes tre mė tė mirave tė tij.
Nė vitin 2008, nė pjesėmarrjen e pėrhershme tė saj nė kėtė kampionat, shqiptarja Elisabeta Karabolli doli Kampione e Amerikės nė ushtrimet e qitjes me pistoletė.
Elisabeta vjen shpesh nė Shqipėri e nė kėto ardhje, vizita nė Vlorėn e bukur zė kohėn mė tė madhe.
Kur mendon se pėr 40-vjetė me radhė, Mjeshtėrja e Merituar e Sportit, krenaria e sportit shqiptar, kallaratėsja me emrin Elisabeta Karabolli nuk i ėshtė ndarė garave sportive, me tė drejtė themi:
Njė jetė nė sport Elisabeta Karabolli

Pėrgatiti: Aleksandėr Ēala

(nga:Kallarati.com)
Askushi is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 11:50   #19
Elushe
~*~loved~*~
 
Elushe's Avatar
 
Join Date: Aug 2012
Posts: 3,177
Thanks: 707
Thanked 1,077 Times in 550 Posts
Rep Power: 52
Elushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėmElushe i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Femra shqiptare

Femra shqiptare eshte Mbifemra!

E them, mbifemra jo pse eshte e kombit tim, por sinqerisht ekziston nje fshehtesi, a sekret i genit gjeneologjik, qe pretendon prore te mbijetoje ne ē'do kohe e situate sado e veshtire dhe e kobshme te jete! Pikerisht ajo fshehtesi gjenetike eshte ne femren shqiptare, e cila me durimin e saj, vuri mbi vete gjithēka me vlere e pozitive per dashurine, familjen, farefisin dhe ruajti nderin e familjes e fisit kurdohere, per ate quhet FISNIKE, ajo qe mban gjalle fisin e njeriut, qe askush tjeter nuk e ka kete epitet madhor! Dikush akoma nuk mund ta kuptoje, nderkohe qe e kane kuptuar edhe te huajt, qe popullzuam nje bote, as kete akoma nuk mund ta kuptoje dikush...

Eshte e lehte te kete nje opinion te saj te lire, femra e nje populli te lire e te civilizuar - por eshte krenari qe femra shqiptare mbijetoi aq fuqishem me genin e saj trashegues, ne nje popull te roberuar e te shtypur e te shkaterruar me themel, shkrumb e hi neper mijevjeēaret histerik! Edhe sot, pas mijera diskriminimeve deri ne pragzhdukje ndaj kombit shqiptar, femra shqiptare mbetet Hyjnia e Botes, ku vetem me pak kujdes e vetpohim personaliteti, arrin te renditet edhe mbi femrat e popujve me te civilizuar, ne ēfaredo aspekti pozitiv, dhe nuk qendron aspak me e ulur ne as nje aspekt, nga secila femer e botes! Bukuria, Menēuria, Nderi, Besa Shqiptare, Zgjuarsia, Guximi ne nje jetese kaq te veshtire (si te bresh ēelik me dhembe), guzimi ndaj edhe gjakpiresve me te eger e barbar - femra shqiptare kurre nuk iu perkul me nderin e saj - as pushtuesve, as mbreterve as shtat'krajlave - por e ruajti genin e vet trashegues edhe ne momentet me kritike te jetes - duke sakrifikuar edhe vete jeten e saj perpara pushtuesve, ēnderuesve edhe krijoji histori per zili per nje bote te tere!...

Nuk duhet te merremi me shembujt e rrugeve, bareve a ēfaredo tjeter, kur msovikisht femra shqiptare, kudo ndodhet, nuk rend pa e treguar vetveten shqiptare. Dihet se ē'do kohe ka ngritjet e reniet e veta, shkundjet e jetes, s'ka nga te veje pa rene gjethe e ndonje dege lisi, por kurre lis i rrezuar perdhe! Ndikimet dashakeqese mund te vyshkin edhe lule shume te bukura erekendshme, por kopshti shqiptar, eshte i ruajtur nga geni trashegues, sado renie e sakrifica te kete! Paramendoni: cila femer i bindet, e shtrohet me durimin paskaj, qofte edhe nje burri aq te ndruejtur edhe te shemtuar ne mendje e trup, kur nje bukuroshe shqiptare e tille, lindi e rriti bije shqiponjash, kur vete edhe emri - shqipja, i takon femres shqiptare, ku bijte e shqipes, nuk e lene pa e treguar vetveten, e pa bere histori nder me te rrallat boterore - sa nga zilia e madhe edhe i pervetesuan te huajt historikisht, sepse te gjithe perandoret e shtetformuesit, strateget me te medhenj ne bote - ishin padyshim bijte e femres shqiptare!

Femra shqiptare eshte hyjnia iliro-pellgasgjike, eshte po ajo hyjnia antike, po ato perendeshat olympike, po ata "pellgaset Hyjnore", qe ndertuan nga Akropolia, Aleksandria e Hindi, e gati te gjitha mrekullite e botes! Dikujt mund t'i duket kjo nje humoreske rasti, por le ta dij se vetem shqipja, lind bije te shqipes!

Vetem Shqipja lind bije te shqipes dhe femra shqiptare sot, e ka ne vetedijen e saj te mrekullishme, aftesine e mbijeteses kudo ndodhet dhe opinioni i saj eshte i lire dhe i hapur, sido qe te jete: femije, vajze, nuse, grua a e moshuar - por, qe ajo do t'i hapet rruga e opinionit, se e ka trashegim nderin e themelit te personalitetit, eshte themeltare, qe nuk ngutet ne opinion si te tjerat perreth atdheut shqiptar - sepse ka maturine e Shqiponjes!"

Vetem Shqipja Lind Bije te Shqipes dhe opinioni i saj eshte i hapur me kohen!
Elushe is offline   Reply With Quote
Old 19-09-2012, 14:04   #20
Fiore
ON/OFF
 
Fiore's Avatar
 
Join Date: Mar 2012
Location: Venus
Posts: 1,021
Thanks: 4
Thanked 64 Times in 34 Posts
Rep Power: 37
Fiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėmFiore i pazėvėndėsueshėm
Default Pėrgjigje e: Re: Femra shqiptare

Quote:
Originally Posted by kap s'kap prapė View Post
urime Elena ne punen qe po ben, le ta ndihmojme te gjithe ketu ne forum e jo te merremi me thashetheme ciu-ciu, mjau-mjau...
Faleminderit ,Andi! Edhe ti ke dhene nje kontribut shume te vlefshme ne kete teme,dhe jo vetem ketu.
Fiore is offline   Reply With Quote
Reply

Bookmarks


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off

Forum Jump