Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

10 Temat e fundi A mund tė bėhemi mė tė zgjuar?! (Autor : Mandi - )           »          Guvernator Ardian Fullani! (Autor : fredi - )           »          Muzeu Kokalari... (Autor : Mano - )           »          Athinė, dėshton protesta e organizatės sė ashtuquajtur “vorioepiriote” (Autor : BLEDI_SH - )           »          Shkarkohet ambasadori kosovar qė e quajti psikopat Berishėn (Autor : BLEDI_SH - )           »          Eshte fshire tema e kengeve franceze qe kisha hapur (Autor : daniel00 - )           »          Kėshilli i Evropės t’i kėrkojė falje Thaēit (Autor : Llapi - )           »          Vlorė, persona tė armatosur grabisin kazinonė, kapet njė nga autorėt (Autor : MisterE - )           »          A mund tė kolonizojmė njė planet tjetėr? (Autor : Mandi - )           »          Rafte librash ne mur (Autor : Nova_Design - )

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 10-08-2012, 21:08   #1
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Enigma e popujve te hėnės

Enigma e njerėzve tė Hėnės

Diodori qė e vizitoi Egjiptin nė kohėn e Qezarit, ai nga prifterinjėt egjiptianė tė Sajit na mėson se si nė kohėrat e lashta egjiptianėt themeluan koloni tė tyre nė botėn antike nė Mezopotami, Indi, Kaukaz Trakė dhe Greqi. Sipas tyre pra, bota antike ndahej sipas racave qė dominonin njėra mbi tjetrėn dhe nė krye tė kėtij sitemi qeverisės sundonte Seozirisi i famshėm nėn simbolin e Diellit.
Fiset dhe racat ishin tė ndara ne familje tė ndryshme, si familja e Hėnės, familja e peshkut, familja e krokodilit e Luanit e Kaut.
Nė familjen e Hėnes bėnte pjes edhe Marsi e Venera ose Aferdita si dhe familja Thot ose e Merkurit si dhe disa familje tjera tė bregut tė Nilit qė ishin tė drejtuara nėn bajrakun e Peshkut.
Miologjia greke i ka ruajtur kėto kujtime tė familjes sė Hėnės egjiptase tė udhėhequr siapas shefave tė tyre. qė ishin tė ardhur nga qyteti Nisa buzė Nilit, qė ishin familja e Silebėve=silene=el-ana =hėna.
Nė himnin qė mendohet tė ishte i Orfeut, Silene ishte babai qė e kishte rritur Bakusin, ku permendet edhe tek pushtimi i Hindėve, Silene i cili komandonte krahun e djathtė tė Bakusit. Ky rast pra ėshtė i ngjajshėm edhe me rastin tjetĖr kur Makedo, pra i biri i Seozorisit i jep emrin Maqedonisė, Selenėt apo helenet me siguri moren edhe kėta emrin helen nga ky komandanti qź quhej Selene qė simbolizon Hėnėn apo al-ab-ana dhe mė vonė Hallebana ?

Rremi i races Dinarike Adriatike ėshtė i dallueshem prej degve tjera...


Qyteti Mendes Men-hes, qė nė hieroglifet egjiptiane shėnohet me simbolin e hėnės dhe qė i kushtohej perendisė Pan, i cili ishte nė fakt njź gjeneral i Seozirisit qė e shoqźroj nė ekspeditene tij nė Indi, ku emri i tij rrjedh nga =ap-an=qė ishte personifikimi i familjes sė Hėnės. Kulti i Panit mź vonė hyri edhe nź Greqi nė kohėn e luftės sė Tojes por duket se kėtė perendi e adhuronin shumė kohė mė parė Pellazgėt arkadianė, pra nė pergjithesi, Pani njihej nė Greqi vetėm sipas emrit Priape =pre-apa=ku i kushtonin njė figurinė mė krihė, njėsoj si edhe tek sumerėt ku ėshtė gjetur e njėjta figurin nė Shqipėri si dhe kohėve tė fundit edhe nė Itali e ardhur pėrmes pellazgo-etruskėve mė formen e njė sfinksi nė miniatyr por mė krihė mbeshtetur mbi njė kėmbė tė vetme si te njė shpendi qė mund tė jetė huti apo shqipoja, pra nė pamje kjo figurin e Priapėve simbolizonte forcen e fekonditetit tė natyres nė Mezopotami.
Nė luftėn e Trojės, mbreti i Asurit i dergon Primait 10 000 luftėtar nėn komanden e Memnonit qė ishte i biri i Titonit, njė zatrap i persėve. Kėtu pra na del nė ndihmė perpos Plinit e Ktesiasit edhe Diodori i cili mbėshtet iden e Plinit se Etiopianėt qė ishin fqinjė tė Egjiptit krenoheshin mė Memnonin qė kishin si hero tė tyre, mirėpo edhe tek kushitėt e kaukazit hasim tė njėjtin emėr Men-hon, Menhoni=prijsi i hėnės.
Sipas Plinit, Etiopianėt e Kaukazit ngjyheshin mė ngjyrat tbardh dhe zi, mė siguri trashigim nga epoka e ekspedites sė Seozirisit nga Egjipti, dhe se kėta etiopianėt e bardh quheshin Hiperborėt, kurse tė zinjėt quheshin Morėt, njėsoj si pėr Morėt e Afriekės veriore. Sipas tė gjitha kėtyre dėshmive kuptojmi se, Etiopia aziatike gjindej nė vendet e sotme apo trans kaukazi, Azerbajgjan e Gjeorgji, ku e konfirmon edhe Herodoti. Mirėpo Diodori e sqaron mė sė miri kėtė anomali tė keq interpretuar pėr historinė e njerzimit se nė realitet, Etiopia e Azisė lindore i dha Egjiptit tė lashtė tė Nilit shumė gjėra te vlefshme si disa ligje tė tyre si dhe skulptura dhe sistemi i shkrimit lindi nga ky populli etiopianė i Azisė ku i dhan Egjiptit pos tjeash edhe shumė sundimtar.
Etiopia e Afrikės sė sotme, perpos disa gjurmeve tė krishtianizmi tė vonshem nuk na dėshmon asgjė mė shumė pėr njė lidhje mė Egjiptin e vjetėr pėrpos shperndarjes sė fiseve Hiksose qė ishin mė origjinė ndoshta nga Etiopia aziatike tė cilėt kur lėshuan egjiptin gjeten strehim nė kėto pjes tė Afrikės lindore qė dėshmohėt edhe sot mė disa idioma se gjuha e tyre ngjanė mė gjuhėt kushiite tė kaukazit.
Nė realitet Etiopianėt e Afrikės veten e quajnė Habesh qė do thotė nė gjuhen Abisiniane populli i perzierė.
Sipas traditave abisiniane populli i tyre rrjedh nga Noe, nga nipi i tij Kushi i cili zbret nė Egjiptė dhe nga aty vendosen nė Abisini. Pa dyshim se kjo tradit vjen nga dalja e Hiksosve qė ishin nga Kaukazi e egjiptasit i qujten hiku-sos, pas sundimit 500 vjeēar mbi Egjiptin mź nź fund egjiptasit i largojnė nga vendi dhe kėtė gjenealogji ua percollen edhe banorėve afrikan tė Abisinisė qė u pėrzien mė ta dhe moren ngjyren e kuqe, pėr ate edhe Deti i Kuq mori kėtė emėr.
Njė kronik tjetėr na informon se Abisinia ishte e banuar mė njė popullsi tė quajtur Agazi ose Agazianė rreth 1800 para krishti, dhe se rreth vitit 1400 para krishti kjo popullėsi agze qė fliste gjuhė tė ndryshme e pushtojnė Abisininė ku dikur ky populli Agazė jetonte nė brigjet e Tigrit nė Mezopotami.
Pra, ky kolonizim quhej ndryshe mė emrin Angaba, qė do thotė, hyrja e popujve tė ndryshėm nė Abisiniė mė origjinė aziatike nga kushitet e kaukazit. Sė pari kėta popuj nga kaukazi u vėndosėn nė Palestinėn aktuale, qė historianėt arab e quajtėn kėtė popull mė emrin Berber tė cilėt nga Palestina kaluan nė Afrikė por qė pėrbėnin fise tė shumta, sipas Ibin-Khaldun, fiset tjera quheshin; himiaritėt, moderitėt, koptėt, amalesitėt, kananenėt dhe korreshitėt, tė gjithė kėta popuj jetonin mė parė nė Siriė dhe flisnin njė gjuhė "barbare" qė ndoshta pasi qė ky populli Hiksos pėr arabėt konsideroheshin Berber pra mė plotė logjikė e themi se edhe gjuha e tyre duhej tė ishte gjuha Berbere e jo barbare !

Diku tjetėr i kemi permendur edhe popujt e egjeut qė nga faraonet e egjiptit nė shekullin XIII -tė pra 100 vite pas largimit tė Hiksosve nga Egjipti, faraonet permendin ne shkrimet e tyre se para invadimit tė Hiksosve kishin marrźdhenje me popujt e egjeut qė quheshin Hajnibu, e tani pas 500 vitesh kur lidhen perseri kontakte me ishujt e egjeut sidomos me Kreten, egjiptianėt vrejten se aty mė nuk ishte populli Hajnibu por njė popull tjetėr qė e quanin Kefti, tė cilėt kishin vėnė nė qarkullim njė sistem tė njź shkrimi tė ri...jo si ai Hajnibujve me simbole si tek egjiptianėt hieroglifike por ky ishte njź shkrim fonetik qė lexohej rrokje pas rrokjes permes shkronjave tź reja. Njė studiues nga Magrebi kohėve tė fundit ka dhėnź njź spjegim tė ri se mbishkrimet e steles sė Lemnos deshifrohen permes gjuhės berbere, qė do thotė skite- pellazge ose permes gjuhėve te kaukazit ku edhe Berberet e Afrikes veriore shkruanin njė alfabet tė ngjajshėm mė atė fenikas dhe frigjianė, pra deshmohet se ishte i njejti popull ose e njejta deg e familjes sė popujve tė Hėnės.

Emigrant qė u dėbuan nga Gjosue nga Siria e Palestina dihet se e pushtuan Abisininė dhe quhėshin Agovė, banonin tek burimi i Nilit ndėrsa njė koloni tjetėr e perbėrė prej fiseve Agovė dhe Lasta (nga skitja dallendyshe) ku kėta Agovėt tź mėdhenjė kishin mbretin e tyre qė quhej Hanes, qė do thotė sipas simbolikės nga gjuhėt kushite tė kaukazit an-es =sunduesi i Hėnės, nga rrjedh edhe emri shumė i perhapur nė Abisini, Johanės i njėjti si pėr Jon apo Gjon.
Pas njė periudhe tė shkurtėr, kėta popuj me tė kuq e me flokėt e lėmueshme u quajten Ghebertis, i ngjajshėm me fjalėt Gheber et Heber qė i hasim tek kushitet nė Aziė dh tek gjermanet si Arian apo Eri, populli Arian. Tek kėta emigrant qė kishin ruajtur gjithėmon thelbin e fjalės As apo Asi qė vinin nga Agazi perputhet mė emrat e mbretėrve tė parė tė kźsaj dinastije qė sunduan mbi Egjiptin qź nga viti 2183 para krishti qź zgjati gati 500 vite, gjithsejt dhan mė sė 36 mbretėr, nder ta ishin Asis dhe Janias. Nga kjo vertetohet se Abisinia apo Etiopia e sotme ėshtė e kompozuar nga popuj tė perzier nga kaukazi tė cilėt pasi qėndruan njė kohė nė Siri e Palestinė u shperngulen nėper tėrė Afriken. Tek sirianėt venerohej planeta Aferdita qė e quanin Astarte, poashtu edhe emrat e qyteteve palestineze fillojn me A, qź janė, Ashkeloni, Gaza e Ashdod qė konfirmohet nga kronikat arabe se kėta Hiksosėt quheshin Berber e qė flisnin njė gjuhė barbare. E si mos tė permendim Herodotin, babain e historisź antike kur fletė pėr banorėt e Likisė, nuk e dinte se ē'farź gjuhe flisnin edhepse i kishte aty krejtė afėr por e thotė se flisnin njź gjuhź «*barbare*» mos ndoshta kėta flisnin gjuhźn Berbere ?
Tju rikujtojmi se kėta Hiksosėt te ardhur nga Kaukazi, ku disa prej tyre pasi qė kishin kaluar pźrmes Mezopotamis kalojnė nė Siri e Palestinė dhe qė historianėt arab i qujten jo Hiksos as Simerianė por Berber dhe pasi qź u shpartalluan nga egjiptianėt mź vonė, kėta berberet si e vrejtem disa prej tyre gjeten strehim nź perendim tź Egjiptit, pra nė Libi e Tunizi tė sotme ku mź vonė rreth 1200 para krishti, para luftės sė Trojės disa prej tyre donin tė kthehen mbrapa por nuk mund tė kalonin kah tokat e Egjiptit se ishin nė armiqźsi mź ta dhe me siguri se duhej te kalonin me anije permes Kretės pėr arritur nė Libanin e sotem ose Siri dhe Turqinź e sotme, tek tė afėrmit e tyre aty ku ishin vendosur disa shekuj mź parė, dhe kźtu si duket Herodoti i ngatrron kźta berberet me barbarėt, kjo mbetet vetem si hipotez e shtruar por tė gjitha hulumtimet qojnź drejtė kźsaj mundźsije, ku edeh sot asnjė historian modernź nuk arrin ta kupoje Herodotin se si shprehet nź kėtź mźnyr qė mos tė dije se ēfarź gjuhe flisnin fqinjźt e tij qź ishin mu aty afźr Halikarnasit., e pa besueshme, si ka mundėsi ?
Poashtu kemi edhe dėshmi tjera se fiset e Abisinisė ruajten emrat e banorve tė mźparshėm qė jetonin nė Palestinė para se te shperndaheshin nga Gjozue, si Falshas qė sot jetojnė nė Etiopi por qė praktikojnė judaizmin tė cilėt pretendojn se ruajnė shkrimet e shenjta dhe se lidhen ngushtė mė Filishtimėt ose Filistinėt qė Palestina e sotme mban emrin nga ky fis i Berberve, apo i barinjėve Hiksos qė migruan nga Etiopia e Kaukazit.
Sipsa kėsj, rrėnja e fjalės egjiptiane Ag, mori emrin e prijsit tek kolonit e reja egjiptiane nė kaukaz, siq e permendem lartė nga ekspedita e Seozirisit, ku termi Ag vjenė nga naga=gjarpėri nga sanskrishja =aje, aja apo Aga nga e shtuar nga arabėt e koptėt me qka konfirmohet se sipas mitologjisė sė vjetėr sumere thuhet se njė gjarpėr e pushtoi Tigrin dhe sundoi njė kohė tė gjatė mbi tė. Poashtu nga Etiopia e Azisė sė kaukazit dolen edhe popuj tjerė siq ishin Pulėt qė pushtun a Afrikėn qėndrore, gjurmėt e kėtyre popujve i gjejmi nė toponimet e sotme nėpėr Afrikė si Timboktu, Niger, Jola nė Adamava etj. dėshmojnė Denam dhe Barth europianėt qė u habiten mė kėto etni tė izoluara te Afrikės qė kishin shumė dallim nga vėndasit, kishin pamje tjetėr dhe diktohej se janė tė ardhur nga njė vend i panjohur.
Dihet se populli i shkrimeve tė para quhej Phul, ku njėri prej mbretėrve tė Asirisė quhej Phul, apo Phol=ap-hol=, nga rrėnja =ol=qė nga gotikja do thotė =i lartė, i fuqishėm. Pati edhe fise tjera nga kėta Folėt apo Fulėt qe u shperndan nga Siria mė Berberėt dhe Kanaanėt, ku njėra nga familja e tyre Barabras qė sot jetojnė nė Nubi e ruajtėn kėtė emėr, e vrejmi fmiljen e tyre pėrmes statujave egjiptiane qė permbajnė flokėt bistek, ku kėtė dukuri e vrejmi mė vonė edhe tek dinastija e mbretėrve sirian e persse por nė vend te flokėve kėta e bėnin bistek mjekrren, si e shohim, lidhja e Berberve, Hiksosėve e Pulėve apo Fulve, i pėrketė tė njėjtźs familje kushite nga Kaukazi. Kėta emigrant tė cilėt para 4000 vitesh hecen pėrgjatė Nilit deri nė burimin e kėtij lumi ku atje lanė gjurmė pėrmes toponimeve qė ndeshim edhe sot si mali i njohur i Afrikės qėndrore qė mbanė emrin Gebel- Kumri qė do thotė Mali i Hėnės. Nė realitet rrėnja e fjalės =kumri= rrjedh nga emri i perendisė egjiptase Lunus mirėpo thuhet Gom nga u formua Gomeri emri i i djalit tė Jafetit si e shohim, edhe nga emri Gom-Eri= rrjedhin nga hėna.

E pa spjegushme do mbetej kjo enigm sikur tė mos nderhyhej edhe tek gjuha e traditat keltike, perndryshe si do spjegohej kjo lidhje, kur hasim tek emri i vjetėr i Etiopisė nė Afrikė pa ditur fare se nga e ka nxjrrur dijetari Prishard emrin e vjetėr te kėtij vendi qė e quanin Alberogran qė nė gjuhėn etiopiane do thotė vendi i lartė ?
Pa dyshim sė ky emėr ėshtė nga gjuha kelte e paster, al- ab-er=Alber ėshtė njė shprehje keltike e maleve qė keltėt e pėrhapen nė tėrė Europėn.
Nė mbishkrimet hieroglifike nė njė shtyll tė Tutmesit ėshtė gjetur fjala Kens, e njė fisi tė Abisinisė, poashtu edhe galėt prijsin e tye e quajnė Ken, ku edhe pas shekujve qė emigroi kjo fmilje nga kaukazi ruajti gjuhėn e te parve tė tyre ku i emrun prijsat e tyre me emrat Amalek, Malek, tĖ mdhenjė, nga fjala Ag apo Aga, i madh ku edhe arabėt nxjerrin mė kėtė emėr fisin e famshėm Adi, apo Adėt titulloheshin si sundimtar tė mdhenjė. Pra nuk duhet tė habitemi nga kėto ngjajshmėri gjuhėsore tė emrave e toponimeve mes Etiopianve tė Afrikės ee Gjermanėve kur dihet fare mirė qė diur stergjyshźrit e tyre jetonin nė tė njźjtėn platformė, nė Meotidėn e Atlantėve nė Krime ku Abisinianėt sundimtarit i thonė Ata, ėshtė i ndar nź 7 fise dhe e adhurojnė hėnėn, kanė poashu njė kult pėr disa gur dh njė dru tė shenjtė qė e quanin =Uanze=ndėr tė cilin i kurorizonin mbretėrit e tyre.
Studiuesi i njohur Bota e kishte vrejtur kėtė fenomen tek popullsit e detit tė Kuq, ku Etiopianėt i percakton si tė kuq apo ngjyrź bakri kurs nė malete Jemenit ai krahason femrat e kėtyre vendeve si italianet e sotme. Tė njėjtin fenomen e gjejmi por nė anen e kundėrt, nė Azinė veriore si dhe Europė ku kėta tė njėjtit Etiopianė nga Afrika mė emrat Ag e Er qė njihėn edhe mė emrat si =pe-l-ag =Pelagė ose Pellazgė si dhe populli tjetėr fqinjė =ibh-er=Iber, u vėndosėn nė mesin e kėsaj popullėsisė mė lėkur tė bardh ku mė kohėn zbardhet ngjyra e tyre se predominon e bardha, por qė nuk e humbin nganjėherė tipin e tyre abisinianė apo Alberianė, kėshtu qė u formua njź popullėsi e veēantė nė mes Detit Kaspik e Detit tė Zi, mė flokė tė zeza e kafkė tė zgjatur nga ku rrjedhin Helenėt, Iberėt, Sllavėt e murrėm dhe nė Azinė qėndrore Persėt, Hebrejtė, Hindėt e Arabėt paraqitet tipi skitikė mė rrallė. Tė gjithė kėta popuj kanė patur pėr prind tė tyre tė parė nga familja e kėsaj race Eritreane pėr tė cilėn Plini e thotė se mź vonė iu dha emri Etiopia. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse Arabėt dhe Hebrejtė i vėjnė nė gjenealogjinė e prejardhes sė tyre tė gjithė popujt e shumtė tė antikitetit qė rrjedhin nga rremi i perbashkėt ku pastaj i ngjiten thupres sė popullsis Kushite tė cilėt dalin nga trungu Sham. Popullata Berbere Himiarite e ardhur ga veriu i mezopotamisė qė vershuan jugun dhe u shperndan deri nė Suez, njėra palė shkoi kah jugu nė Arabi dh themeluan shtetet Saba, Hadramaut dhe Omanin, e tė tjerėt hyrėn nė Egjiptė qė u bėnė prindėrit e Maghrebit e tė Kabilve tė Atllasit, tė Berberve tė Lithamit, tė Tuaregėve e Nubianėve rrodhen pastaj edhe kėta Agazi e Agovėt e Abisinisė, rrodhen edhe Fulet apo Folėt e Afrikės qėndrore si dhe deri nė cepin e Shpresės sė Mirė gjejmi Kafrėt si dhe Amazulusėt tė cilėt kanė ruajtur doke e zakone te ngjajshme mė hebrejtė e parė.
Kur ehapim Gjenezen, ėshtė e pabesueshme numrimi i te gjithė kėtyre popujve tė ndar nź grupe etni e fise qė rrjedhin tė gjithź nga Kaukazi, siē e thotė profesia e Ezeshielit, "ata tė Putit, tė Kusit dhe Persėt ishin me ta kurse Gomer dhe banda e tyre janė tė dalur nga gjiri i Akuiloni " ! Puti ose Ponit tė Bosforit rrjdh nga put=udha, si e vrejmi, Gog dhe Gomer janė Gjermanėt dhe Getėt ose Kimri. Edhe nė peridhen pas krishti Kaukazi njihej shpeshėherė me emrin Etiopia ku edhe shėn Jeremia e emerton mė kėtė emer kėtė regjion ndėrsa Armenianėt e quajnė kėtė vend Kushan, pra qė nga deti Kaspik e Deti i Zi, perndryshe nga tė tjerė quhej Gjihan, siq e vrejmi tek profeti Muhamet, nė kuran kemi Gjihanin dhe Gjenetin qė nź realitet janź dy ishuj tė Meotidės sź Krimes ose Atlantidės qė u fundosen dhe atyre qė shkojnė nė boten tjetėr profeti i drejton kah ishulli nga doli flaka apo shpertheu vullkani i Atlantides qė quhet Gihon ose "gjehnemi".
Si duket, familja e kźsaj degės Kushite ka rrėnjė shumė tė vjetra nga antikiteti i hershėm, nė Gjerogji ku fjala Kusari e gjetur nė mbishkrimet kuneiforme mbi monumentet e vjetra, poashtu edhe tek muret e Thutmesit nė Egjiptė i shekullit XVIII tė par krishti, duken portretet dhe emrat e 115 fiseve etiopiane qė ishin nėn sundimin e Thutmesit, ndėr ta dijetari Mariette ka gjetur emrin e Atur, Barabara ose Barabra apo Berberėt, ku kėta etiopianė ksihin lėkurėn e kuqe tė qeltė dhe flokėt e kuqe si tek gjermanėt qė dikur flokėt i lynin me gelqere dhe merrnin pamjen e kuqe si sulfuri. Prejardhjen e kėsj familjes sė etiopianve tė Kaukazit e gjejmi edhe tek Edomitėt, Himiaritėt, Foinikėt apo Fenikasit qė do tė thotė tė kuqėt ku sipas kėsaj vertetohėt poashtu se edhe Deti i Edomit, mori emrin sipas kźsaj popullźsije, tė kuqėt, qė ishin tė familjes Hiksose. Disa autor Etiopin e Kaukazit e vėndosin nė Kolshidė tek delta e Fazes nė Detin e Zi, =hol-kus=do thotė vendi i naltė ose Kolshida.
Si e vrejmi kėtu popujt u ndajtėn nė Magrip e Mashkrip nė Gog e Magog, ose lindje-perendim.
Mė kėtė dėshmohet pra se tė gjithė kėta popuj kult e kishin Hėnėn, si Helenėt dh Pellazgėt, ishin tė njė familjes por qė Pellazgėt u vėndosėn rreth 400 vite para Helenėve nė gadishullin Ilirikė prandaj Hesiodi kur shprehet se, « pellazgėt ishin mė tė vjetėr se Hėna, pra, fjala ishte se kėta pellazgėt arkadianė erdhen aty nė greqi nga Babiloni para kėtij grupit tė dytė tė familjes sė shpėrndar tė Hiksosėve qė dolen nga Egjipti dhe u versulen pastaj drejtė Gadishullt por qė nė fillim kur dolen nga Kaukazi ata ishin tė gjithė me njė prejardhje nga familja e rrėnjes Skite tė Kaukazit., e kurrėsesi as pellazgėt e as helenėt nuk ishin autokton nė keto troje, perveē se Dinarikėve qė ishin njė rac tjetėr nga tė cilėt rrjedh edhe populli shqiptar por qė duhet kuptuar se nga kėta popujt e ardhur mė siguri edhe ne kemi huazuar disa fjalė tė kėtyre gjuhėve skite pellazge e kaldeane, tė perziera pastaj siē e pam mė shumė etni tė ndryshme nga tri kontinentet, ku ne shqiptarėt kemi ruajtur vlerat e rėndėsishme tė races sė veēant dinarike qė para Ilirėve, ku pastaj dorėt e perhapen gjuhėn shqipe nėper disa ishuj tė detit Egje ku arrijten nė Kretė nė filim tė shekullit XIII-tė qė njhet kjo periudh nga historianėt pėr qytetrimin grekė si peridha
e errėt.
Nga kjo mund tė perfundojmi se dikur neė lashtėsi qė nga Abisinia apo Etiopia Afrikane si dhe Aziatike e deri nė Indi e Europė toka ishte e ndarė mė emra tė kėtyre dy familjeve kryesore, Dielli dhe Hėna.

Problemi i dytė:
Kemi edhe disa pakjartėsi kėtu rreth emrit Albania, si e dijmi, bėhėt fjalė pėr Albanin e Kaukazit dhe Albanin tonė nź Gadishullin ilirik, ku na u ėshtė bėrė si barr prej kohėsh por, duke iu mveshur mirė njė studimi tė dijetarve tė shquar mund tė themi se kemi zberthyer edhe kėtė ngatrres, siq e skjaruam problemin pellazgjik se ata nuk ishin njė popull autokton dhe largė saj ata nuk ishin fare dinarik siē ne sot qź jemi mź shumė se 90% me ēka dźshmohėt definitivishte se jemi autokton dhe tź parėt e kźtyre trojeve tona, pra ne nuk erdhem as nga kjo hordhia helenike-skite, as nuk jemi me prejardhje nga hiksoset e dalur nga Egjipti siq e dėshmuam mė lartė nė kėtė dosje.
Duhėt tė kuptojmi se si dhe qź nga kur erdhi deri tek shkaqet e ngatrreses sė emrit Albania.
Pasi qė kemi gjetur fillin e historisė sė grekźve dhe pellazgėve vrejtem se ata vinin nga rremi i familjes sė Henės, edhepse Pellazgėt erdhe rreth 400 vite para grekėve nė Gadishull, tė gjithź kjo familja e hėnės kishte ruajtur marrźdhenjėt mes tyre qė kur dolen nga Egjipti, siē e vrejtem mė shperndarjen e Hiksosve, ku prej tyre dolen hebrejet helenet dhe fenikasit, popujt e hėnės dhe greket e quanin veten dhe e qmonin se dilnin nga Hėna, apo ishin bijėt e Selenės, ku mė vonė mbeti ...helenės pa «s-n » para, ku edhe anėtarėt tjerė tė ngushtė tė kźsaj familjės sė Hėnės qė ishin siq e tham, Hebrejet e Fenikasit Greqinź apo vendin e ri tė tyre nė Gadishull pas daljes nga Egjipti e quanin Hallebana, qė do thotė =al-ab-ana=Albania, apo =hėna nėna e shźnjtė=ku nga emri Selenėt i egjiptasve kaluan nė Hallebana dhe mź vonė pėr disa autor, ky vend i pushtuar nga Hallebanėt apo Selenėt e mbetur i njohur vetėm si Helenėt, nė realitet ishte po i njėjti kuptim « hallebana» ose Al-ab-ana Albania qė ka tė njejtin kuptim pra, se Albania dhe albanėt e vertetė apo « njerzit e hėnės», qė ishin me origjinė nga Hiksoset apo Azgėt e Kaukazit, dhe qė rrjedhin nga e njźjta familje dhe nga i njźjti vend i Azerisė, apo Agėt e Azerbajgjanit, ng ku tź gjithė kėta popuj Jo-Dinarik erdhen e u vėndosen nė viset e Dinarikve, si e shohim, ngatrrimi i emrit tė sotėm tė Albanis Ilirike, apo Shqipźrisė qė prej kur iu dha ky emėr nga tė huajt, ėshtė i gabueshem se emri Albania=Njėrzit e hėnės iu pershtatet vetėm Grekėve e jo kurrėsesi popullit autoktonė vendas qė ishin me origjinė dinarike dhe nga rrjedh zingjiri Iliro-shqiptar, qė nuk ka kurrfarė lidhje me Albanin as mź Azgėt e Kaukazit e as mė popullin e Azerbajgjanit, por perkundrazi, helenźt apo grekėt qė ishin tź ardhur nga ky regjion i kaukazit ndoshta pėr korrektėsi ndaj historisė duhej tė quheshin Albanėt ose Azgėt, Azganėt apo Hiksosėt, e jo ne ! Ky pra ėshtė njź gabim i thjeshtė i interpretimit qė u ngattrua nder shekuj dhe vėshtirė se do permirsohet, por... dikush do te pyeste; po ne shqiptarėt, kush jemi dhe si duhej te quheshim sot?
E kemi permendur disa here, se ne jemi autokton, rrjedhim nga njė rac tjetėr, as nga raca pellazge e as hiksose as indo-europian skitike e as ariane, por thjeshtė, jemi popull i racės Dinarike-Adriatike vendas tė parź nė kėto troje ku prej tyre dolen Ilirėt dhe Dorėt. Mė vonė Doret siq e dijmi pushtuan greqinė ose mund tė themi ripushtuan kėto vende qė ndoshta i kishin humbur me ardhjen e Arkadianėve e Selenėve ose helenėve apo Hallebanėve, sipas shqiptimit hebre Albanėt, dhe si duket, pasi vźrshuan Dorėt mbi njźrzit e Hėnźs, nź veri tė Greqisė dhe gjithź bregdetit Adriatikė mbeten sundimtar tź vetźm fiset Ilire nder ta mź tź shquarit ishin Molopėt banorėt e Epirit si dhe tė Peleponezės qė edhe ky regjion mź parź para se tė vinin Arkadianėt apo Pellazgźt apo Azgėt skito-hiksosėt e Kaukazit, ky vend quhej Molopia qė nuk ka ndryshim nga Melopia e Epirit fare, nga tė cilėt rrjedh edhe populli shqiptar, pa kurrfarė dyshimi ne jemi autokton dhe se nuk kemi ne lidhje as mė Agėt, as mė Tazźt, as mė hiksosėt e Azerisė sė Albanis sė kaukazit.
Mė kėtė analiz u munduam ti sqarojmi kėto ngatrresa qė na janė bėrė nė tė kaluaren permes shkrimeve tek autor tė huaj duke iu dhėnė popullit shqiptar emra te ndryshėm qė nuk i perkasin realishtė origjines sė vertetė shqiptare. Enigma mbi termat e toponimet e dhėna nga autor tė huaj popullit shqiptar e sidomos vendit tonė Shqiperisė si Albania, ne sot kemi mundėsinė ti shtjellojmi ndryshe kėto gabime dhe do perpiqemi tė spjegojmi me dėshmi e argumente te ndryshme duke u mbeshtetur mbi tė dhėna nga dijetar tė shquar e mė ndihėmėn e shkencės dhe perkrahjen e Akademisė shqiptare nesėr do kemi mundėsi tė shpalosim tė vertetėn se kush ishim ne dhe nga rrjedhim, qė nė realitet, ne nuk rrjedhim nga asnjė vend tjetėr por jemi tė kėtij vendi ku jetuan mija vite mė parė edhe stergjyshėrit tanė tė cilėt flisnin edhe ata si ne sot qė e flasim gjuhėn shqipe, por qė duhet pranuar se ka nė fjalorin tonė edhe fjalė tė huaja tė huazuara nga migracionėt e kėtyre popujve tė hėnės, qė nuk do thotė kjo se u gjeten 100 apo 200 fjalė te huaja nź fjalorin e sotem tė gjuhźs shqipe se edhe populli shqiptar vjen nga jashtė, por mė e rėndėsishme pėr ne ėshtė se kemi mbetur po ata qė ishim, dinarikėt vendas dhe duhet tė mburremi, siq e thotė Eugene Pittard, «...ėshtė vėshtirė tė gjźndet diku njė popull mė kafka aq perfekte si tek populli shqiptar» pra, po e mbyllim kėtė udhėtim tė gjatė ku pershkruam fise kombe e raca tė ndryshme, pa kurrfarė pretendimesh, vetėm pėr hir tė sė vėrtetės pa kerkuar asnjė revandikim as patur asnjė qellim tė keq por perkundrazi, duke e njohur tė kaluaren besoj se do kalonim edhe mė mirź nė paqe mė fqinjźt tanź edhepse tė ardhur nga njė vend tjetėr i largėt, patjeter se duhet tź kemi rrespektin dhe ta ruajmi paqen pźr njź ardhmźri pa urrejtje ndaj njźri tjetrit se siq tregohet njė proverb tibetane, njėri ishte duke hecur nź shkretir dhe nga largė e vren njź siluet dhe thot vet me vete «... do mė haje ujku...»... frigohet, merr dy gur qė tė mbrohet dhe duke hecur drejtź tij, thot, « ...nuk qenka ujku por qeni »... i del pakź frika dhe vijon rrugėn, kur i afrohėt edhe mź afėr e vrejti se nuk ishte qeni si kujtonte por ishte njė njeri... dhe i humbi frika...Pasi heci mė tutje, edhe njeriu perball tij i afrohej, e njohu posa iu afrua mė afėr dhe iu hodh nė qafė nga gėzimi .. « … nuk qėnkeni as ujku as qeni siq mendoja nga lodhja e vapa e shkretires mė ishin qorruar sytė, mė doli mė nė fund vėllau imi » i tha dhe e perqafoj njeriu -njeriun !

Burimi; http://renesancailire.blogspot.fr/20...des.html#links
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 10-08-2012, 22:08   #2
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Postime: 1,137
Thanks: 484
Thanked 63 Times in 54 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
kreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerkreksi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Enigma e popujve te hėnės

Amazonja e veshur me zhguna=tirqi...por e dalur nga e Atlantida e Krimes 3300 vite para krishti...


Uploaded with ImageShack.us
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin